Psichologijos mokslas ir šios srities praktikai, deja, netvirtina, kad visi žmonės yra geri ir teisingi ir tereikia jiems suteikti žinių apie, tarkime, elektronikos atliekų rūšiavimo naudą, ir visi puls elgtis atsakingai. Psichologai perspėja: kai kuriuos asmenis gali paveikti tik bausmės grėsmė. O ką apie tai mano patys žmonės? Rugsėjo mėnesį EPA inicijuotas, tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas atskleidė ne tik Lietuvos gyventojų rūšiavimo motyvus, bet ir parodė, kas, respondentų manymu, padėtų pasiekti geresnių rezultatų, surenkant elektronikos atliekas.

Netrūksta griežtumo ir sekimo šalininkų

Tyrimo rezultatai buvo šiek tiek netikėti, nes paaiškėjo, kiek daug žmonių (net 31 proc. respondentų) linkėtų didesnių bausmių tiems, kurie nesilaiko tvarkos, o kaip tinkamą tvarkos palaikymo priemonę nurodė stebėjimo kameras bei tvarkos pažeidėjų paviešinimą (28 proc. apklausos dalyvių). Tenka pastebėti, kad už stebėjimo kameras ir paviešinimą pasisakė daugiau vyrų nei moterų bei jauniausios grupės (18–25 m. amžiaus) respondentai.

Vis dėlto daugelis gyventojų jaučia teisingos elgsenos paskatas. 60 proc. apklausos dalyvių rūšiuoti elektronikos atliekas motyvuoja noras neteršti aplinkos ir kad šios atliekos būtų perdirbtos, o 16 proc. respondentų atsakingai elgtis skatina supratimas, kad kuo daugiau rūšiuoji, tuo mažesnis mokestis už išmetamas atliekas. Dar 9 procentai prisipažino, kad juos motyvuoja gėda – būtų nemalonu, jei kiti žmonės pamatytų, jog jie meta atliekas ne ten, kur reikia, be to, bijosi būti nubausti. Tyrimas taip pat atskleidė, kad net 15 proc. gyventojų jokios priemonės ar idėjos nemotyvuoja teisingai rūšiuoti elektronikos atliekas.

Labiausiai motyvuoti: moterys, išsilavinę, gaunantys daugiau pajamų

Už bendrų apklausos rodiklių slypi tam tikri skirtingų grupių žmonių pozicijų skirtumai. Pavyzdžiui, buvo patvirtinti jau anksčiau pasaulyje darytų tyrimų išvados, kad moterys labiau nei vyrai yra motyvuotos neteršti aplinkos ir siekti, kad elektronikos atliekos būtų perdirbtos (atitinkamai 64 proc. moterų ir 56 proc. vyrų). Tarp tų, kurių nemotyvuoja niekas, o elektronikos atliekas meta, kur pakliūva, vyrų irgi buvo dvigubai daugiau nei moterų.

Išaiškėjo ir labiausiai neteršti aplinkos bei siekti, kad elektronikos atliekos būtų perdirbtos, motyvuota gyventojų grupė: tai – 26–35 metų asmenys. Tuo tarpu tarp nemotyvuotų ir metančių atliekas, kur papuola, daugiausia rastume 18–25 metų amžiaus ir vyresnių nei 56 metų amžiaus gyventojų.

Kaip ir galėjome tikėtis, atsakingiausiai elektronikos atliekų rūšiavimą vertina aukščiausią išsilavinimą turintys, atsakingesnį ir vadovaujantį darbą dirbantys bei didžiausias pajamas gaunantys asmenys. Aukštąjį ar nebaigtą aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų grupėje siekiančių neteršti aplinkos bei norinčių, kad elektronikos atliekos būtų perdirbtos, buvo beveik 77 proc. respondentų. Tuo tarpu visiškai nemotyvuotų ir šiukšlinančių, kur papuola, daugiausia buvo nebaigtą vidurinį išsilavinimą turinčių asmenų grupėje.

Prasčiausiai vertina aikšteles, į kurias atliekas tenka pristatyti patiems

Tyrimą inicijavusiai EPA taip pat rūpėjo, kaip šalies gyventojai vertina esamą ir jiems prieinamą elektronikos atliekų surinkimo sistemą bei atskiras priemones: smulkiosios elektronikos surinkimo konteinerius prekybos centruose ir kitose įstaigose, stambiagabaritės elektronikos nemokamą surinkimą iš namų, specialiąsias aikšteles stambiagabaritei elektronikai, į kurias atliekas turi pristatyti patys, smulkiosios elektronikos surinkimo konteinerius daugiabučių namų laiptinėse.

Kaip efektyviausią priemonę dauguma respondentų įvardijo smulkiosios elektronikos surinkimo konteinerius daugiabučių namų laiptinėse, o kaip mažiausiai efektyvų surinkimo būdą nurodė specialiąsias aikšteles stambiagabaritėms atliekoms, kai į tokias vietas savo nebenaudojamą elektronikos įrangą tenka gabenti patiems. Prekybos centruose ir kitose įstaigose esančius specialių smulkiosios elektronikos atliekoms skirtų konteinerius respondentai vertino kaip vidutiniškai efektyvią priemonę.

Rugsėjo mėnesį atliktame tyrime dalyvavo 1006 18–75 metų amžiaus šalies gyventojai.