Lietuvoje didžiausią elektronikos atliekų surinkimo konteinerių tinklą valdanti Elektronikos platintojų asociacija (EPA) stebi augančius šios rūšies atliekų surinkimo rodiklius. Per 2025 metų laikotarpį įvairių kategorijų elektros ir elektronikos įrangos atliekų surinkta net 14 proc. daugiau nei per 2024 m. Stambiosios elektronikos įrangos surinkimo rodiklis šoktelėjo daugiau nei 56 proc. EPA vadovas Linas Ivanauskas tai aiškina augančiu šalies gyventojų sąmoningumu ir asociacijos pastangomis nuolat edukuoti bei skatinti žmones atsakingai šalinti elektronikos atliekas.

Daugiau surinkta tiek smulkiosios, tiek stambiosios elektronikos atliekų

„Elektronikos atliekų surinkimas iki šiol tebėra ne iki galo išspręstas klausimas visoje Europos Sąjungoje (ES). Daugelyje ES šalių vis dar kyla panašių kliūčių. Nors elektronikos atliekų surinkimo infrastruktūra ir puiki, jos vis dar metamos į buitinių atliekų konteinerius, kaupiamos namų ūkiuose, o dalis jų tampa nelegalios atliekų rinkos dalimi. Daugelio ekspertų manymu, pagrindinė kryptis – gyventojų edukacija, ją papildant surinkimo skatinimo projektais. Šiuo keliu ėjome nuo pirmųjų mūsų organizacijos įkūrimo dienų. Šiandien matome savo pastangų rezultatus“, – sako EPA vadovas Linas Ivanauskas.

EPA vadovas Linas Ivanauskas

Palyginti su 2024 m., EPA surinkimo tinkle pernai daugiau surinkta keleto pagrindinių kategorijų elektronikos atliekų. Daugiau nei 14 proc. išaugo temperatūros keitimo įrangos surinkimo rodiklis – nuo 646 tonų užpernai iki 682 tonų pernai, panašaus – beveik 14 proc. – augimo sulaukta ir smulkiosios elektronikos įrangos kategorijoje (padidėjo nuo 384 iki 436 tonų). Net 17 proc. daugiau surinkta smulkiosios informacinių technologijų (IT) įrangos (augo nuo 70 iki 82 tonų). Didžiausias – 56 proc. – augimas pasiektas renkant stambiosios elektronikos įrangos atliekas: 2024-aisiais jų surinkta daugiau kaip 468 tonos, pernai – net 732 tonos.

Skatinimo projektai – gerų įpročių stimuliatorius

„Dvejus pastaruosius metus vykdome elektronikos atliekų surinkimo skatinimo projektus. Tai stimuliuoja gerus atliekų rūšiavimo įpročius. Mobiliųjų telefonų atliekų surinkimo akcijų dalyviai galėjo gauti bilietą į kiną, kito projekto metu elektronikos atliekas buvo galima iškeisti į piniginę vertę turinčius „EPAcoin’us“ sostinės širdyje įsikūrusiame prekybos centre CUP. Aplinkosauginės akcijos „Elektronika skraidina“ metu šalies gyventojai galėjo išlošti 4 tūkst. eurų vertės kelionę dviem asmenims. Šie projektai ne tik kursto azartą dėl materialinės naudos, bet ir skleidžia žinią ar primena apie mūsų surinkimo paslaugas“, – pasakoja EPA vadovas.

Elektronikos gamintojų ir platintojų aplinkosauginius įsipareigojimus, organizuojant elektronikos atliekų surinkimą, vykdanti EPA, nelaukdama iniciatyvos iš Vyriausybės, buvo viena pirmųjų surinkimo skatinimo projektų iniciatorių šalyje. L. Ivanauskas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal Europos Komisijos (EK) rekomendacijas elektronikos atliekų surinkimo skatinimas turėtų būti svarbus ne vien tokioms elektronikos atliekų surinkimo organizatorėms kaip EPA, bet ir ES šalių vyriausybėms.

Opi problema pasaulyje ir ES

Elektronikos atliekos yra sparčiausiai auganti atliekų rūšis visame pasaulyje, jų perdirbama ir pakartotinai į gamybą sugrąžinama gerokai per mažai – globaliai vos 22,3 proc., o ES – 42,8 proc. Dėl nepakankamo šių atliekų surinkimo ir perdirbimo pasaulyje kasmet prarandama apie 62 mlrd. JAV dolerių vertės strateginių žaliavų (aukso, vario, geležies, ličio, kobalto).

ES žaliasis kursas ir Žiedinės ekonomikos veiksmų planas lemia ir vis didesnę ES nustatytą elektronikos atliekų surinkimo normą. Ji, vertinant gaminių srautus, šiuo metu siekia net 65 proc. Vos kelios šalys gali pasigirti vykdančios ES elektronikos atliekų surinkimo užduotis. Lietuvoje šių privalomai surenkamų elektronikos atliekų dalis irgi auga vis dar nepakankamai. 2020–2023 m. minėtas metinis rodiklis šalyje svyravo tik apie 32–39 proc.

Infrastruktūra puiki, tereikia naudotis

Pernai, palyginti su 2024 m., EPA iš šalies gyventojų sulaukė net ketvirtadaliu daugiau skambučių, prašant paimti elektronikos ir akumuliatorių ar baterijų atliekas iš namų. Iš viso buvo registruota net 3024 iškvietimai telefonu. Iš jų 2677 buvo skirti elektros ir elektroninės įrangos atliekų išvežimo užsakymui,  347 – baterijų ir akumuliatorių.

„Mūsų asociacija, veikianti nuo 2006 metų, sukaupė nemažai patirties. Kartu su šalies gyventojais išgyvenome didžiulį atliekų kultūros šuolį. Net ir žvelgiant savikritiškai, ypač iš poros dešimtmečių perspektyvos, pažanga matoma, todėl nenuleidžiame rankų ir neprarandame vilties“, – sako L. Ivanauskas.

Jis taip pat primena, kad specialiais ženklais pažymėtus EPA konteinerius galima rasti daugelyje šalies prekybos vietų, seniūnijose, pašto skyriuose, mokyklose, įvairių kitų švietimo ir visuomeninių įstaigų patalpose. Stambiosios elektronikos atliekas, tokias kaip nebenaudojami šaldytuvai, skalbyklės, indaplovės, elektrinės viryklės, gartraukiai, šilumos siurbliai ir pan., EPA komanda išneša iš namų ir išgabena nemokamai – tereikia paskambinti tel. 0 695 55 111 arba registruotis elektroniniu paštu [email protected].