Nors Lietuvoje elektronikos atliekų surinkimo infrastruktūra yra gerai išvystyta, o gamintojų atsakomybės principą vykdančios organizacijos nuolat vykdo edukacinę veiklą, skirtą elektronikos atliekų surinkimo skatinimui, tačiau šalis vis tiek nespėja paskui augančias ES elektronikos ir baterijų atliekų surinkimo užduotis. Šiam sektoriui kylančius iššūkius ir jų sprendimų kryptis įvardija ir Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas. 

Švietimas, aiški informacija plius efektyvi surinkimo sistema

Nuo 2011 metų sistemingai skleisdamas žaliosios politikos idėjas, plėtodamas tarptautinio bendradarbiavimo, aplinkosaugos ir ekologinio švietimo veiklas, įgyvendindamas tarptautinio, nacionalinio ir savivaldos lygmens projektus, Žaliosios politikos institutas neaplenkia ir elektronikos atliekų temos mūsų šalyje. Šios organizacijos vadovas R. Lapinskas pripažįsta, kad Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) įvardijamos prielaidos, kodėl Lietuvai nepavyksta įgyvendinti ES elektronikos atliekų surinkimo užduočių, didžiąja dalimi yra pagrįstos.

Kalbėdama apie minėtas prielaidas ir priežastis, EPA pirmiausia pabrėžia, vadovaujasi reprezentatyviais tyrimais bei savo pačios inicijuotomis gyventojų apklausomis. Tai leidžia spėti apie pagrindinį – nenaudojamos elektronikos – kaupimo veiksnį. Dar kiti tyrimai atskleidžia šešėlinę elektronikos atliekų sektoriaus pusę bei tai, kad atliekų rūšiavimo rodikliai tiesiogiai proporcingi gyventojų socialinei brandai, kuri Lietuvoje nėra tokia didelė, kaip kitose šalyse.

„Visos šios prielaidos turi tam tikro pagrindo, todėl elektronikos atliekų sektoriaus iššūkiams spręsti reikalingos kompleksinės priemonės. Aktyvus visuomenės švietimas, ypač vaikų aplinkosauginis ugdymas, leistų kelti bendrą sąmoningumo bei socialinės brandos lygį ir taip didinti surenkamų elektronikos atliekų kiekį. Tiesa, svarbu ne tik šviesti visuomenę apie tai, kodėl tinkamas elektronikos atliekų tvarkymas yra toks svarbus, bet ir suteikti aiškią informaciją, kaip jie patys gali tai daryti, kokiomis pagalbos priemonėmis turi galimybę pasinaudoti. Kita vertus, ne mažiau svarbu tobulinti šių atliekų surinkimo sistemą, sudarant vartotojui palankesnes sąlygas elektroninių atliekų pridavimui“, – sako R. Lapinskas.

„Miestų kasybos“ principas – svarbi žiedinės ekonomikos sudedamoji dalis

EPA taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuva, palyginti su kitomis ES šalimis, atsilieka pagal perdirbamų atliekų rodiklius. O juk esame šalis, kuri nepasižymi iškastinių išteklių gausa. Kodėl taip menkai kreipiame dėmesį į vadinamąjį „miestų kasybos“ potencialą?

Pasak Žaliosios politikos instituto vadovo, „miestų kasybos“ principas yra svarbi žiedinės ekonomikos sudedamoji dalis. Kadangi Lietuva nepasižymi iškastinių išteklių gausa, šis principas mūsų šalyje turi gana daug potencialo. „Manau, priežastys, kodėl jis iki šiol nėra aktyviai įgyvendinamas, yra kompleksinės. Tai gali lemti tiek spragos reguliacinėje aplinkoje, tiek ir technologinių sprendimų bei kompetencijų trūkumas“, – pastebi žaliosios politikos ekspertas.

 

1. Lapinskas taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuva susiduria ne tik su elektronikos, bet ir su kitų atliekų perdirbimo įmonių trūkumu, todėl, jo manymu, Aplinkos ministerija turėtų demonstruoti aiškesnę lyderystę ir aktyviau skatinti perdirbimo įmonių kūrimąsi.

Būtinas tarpinstitucinis bendradarbiavimas

„Norint efektyviai spręsti šiuos iššūkius, būtinas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, įtraukiant į šį procesą ir savivaldos lygmens atstovus. Dažnai tokį verslą vykdančios įmonės susiduria su kliūtimis randant šiai veiklai tinkamus sklypus. Tai problema, kurią savivaldybės gali spręsti užtikrindamos darnią teritorijų planavimo politiką. Tiesa, savivalda turi suderinti su aplinkinėmis bendruomenėmis sklypo tinkamumo konkrečiai perdirbimo veiklai klausimus“, – aiškina Žaliosios politikos instituto vadovas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad žiedinės ekonomikos modelyje prioritetas, visų pirma, yra teikiamas atliekų susidarymo prevencijai, todėl turėtume ieškoti sprendimų, kurie leistų užtikrinti elektronikos gaminių ilgaamžiškumą ir galimybę sugedus juos taisyti. Žaliosios politikos institutas taip pat pritaria ir Europos Komisijos iniciatyvai nustatyti vienodą elektronikos gaminių kroviklių standartą – net ir maži žingsniai mažinant sparčiai augančių elektroninių atliekų kiekį yra svarbūs ir reikalingi.

Perdirbimo sektoriui reikalingi politiniai sprendimai

Anot R. Lapinsko, vienas būdų gerinti elektronikos atliekų surinkimą yra plataus masto informacinės kampanijos gyventojams.

„Manau, edukacinės žinutės apie gamtoje paliktų elektronikos atliekų neigiamą poveikį aplinkai jau pasiekė gana platų žmonių ratą ir jie vis rečiau atsikrato atliekomis gamtoje, bet tai veda prie naujo iššūkio – elektronikos atliekų namų stalčiuose. Kaip juos iš ten „ištraukti“? Keičiant visuomenės požiūrį, t. y., leidžiant suprasti, kad tai – ne šiukšlės, o puikios žaliavos ir tokių stalčių turinys tam tikra prasme yra tikras gamtos išteklių lobynas. Taip pat svarbu suteikti gyventojams informaciją, kur jie gali pristatyti tokias atliekas, ir sudaryti tam patogias sąlygas“, – pastebi Žaliosios politikos instituto vadovas.

Jis taip pat pabrėžia: lygiagrečiai turime spręsti ir perdirbimo pajėgumų klausimus, o tam reikalinga palanki ir iniciatyvi valstybės politika.