Nors Europos Sąjungoje (ES), o lygia greta ir Lietuvoje, įstatymais yra užtikrinama teisė taisyti elektronikos prietaisus, deja, kai tai – tik teorija. Didžiųjų šalies miestų gyventojai dar gali nesunkiai rasti remonto meistrą ar taisyklą, tačiau daugumoje mažesnių šalies miestų ir kaimų tokių paslaugų praktiškai gauti neįmanoma. Tai verčia niekais idėją, kad taisydami prietaisus sumažinsime elektronikos atliekų kiekius, apribosime naujiems gaminiams reikalingų iškastinių išteklių poreikį ir tokia elgsena padėsime stabdyti klimato kaitą.

Teisė į taisymą kai kam – tik teorinė

„Jau greitai bus metai, kai gamintojams ES įsigaliojo reikalavimas užtikrinti buitinės elektronikos įrangos taisymą, ne mažiau kaip 7–10 metų tiekiant taisytojams atsargines dalis po paskutinės gaminio išleidimo į rinką datos. Tačiau taisymo patrauklumą lemia ne vien teisė taisyti, ne tik remonto meistrų paslaugų tarifai ar atsarginių dalių kainos, kurios, augant žaliavų kainoms, irgi auga. Jei taisymo paslaugos tiekėjas yra pernelyg nutolęs nuo kliento, tokiu atveju turėtume sakyti, kad panaši paslauga yra faktiškai neprieinama“, – sako Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas.

Anot I. Ivanausko, jau dabar ne vieno mažo miestelio, rajono centro ar kaimo gyventojai yra palaidoję mintį, kad galėtų taisyti sugedusį elektronikos prietaisą. Dažniausia išeitis – išmesti jį arba pasidėti į sandėliuką neribotam laikui. Paprastai skaičiuojama, kad verta taisyti, jei remonto kaina neviršija 50 proc. naujo daikto kainos. O jeigu dar įvertintume transporto išlaidas, laiko sąnaudas, gabenant sugedusį daiktą į taisyklą?

„Ir ką daryti, jei reikalingas daiktas taisomas keletą savaičių ar net laukia savo eilės daugiau kaip mėnesį? Tvirtai rinkoje įsitvirtinusius taisyklos suteikia galimybę klientui taisymo metu naudotis pakaitiniu prietaisu, bet irgi, deja, ne visur ir ne visais atvejais. Vadinasi, šalies provincijoje gyvenantys vartotojai yra tiesiog priversti išmesti net ir pataisomus daiktus. Juk įsigijus naują daiktą internetu jį per siuntų tarnybas galima gauti vos per kelias dienas“, – svarsto EPA vadovas.

Taisantieji prietaisus Lietuvoje lengvatų neturi

L. Ivanauskas taip pat atkreipia dėmesį, kad šalyje vis nepavyksta įstatymu paversti iniciatyvos, kad taisantiems buitinės elektronikos prietaisus būtų suteikiamos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos. Nors pavyzdį turime – tokios lengvatos veikia Austrijoje ir Vokietijos Tiuringijos žemėje.

Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisos, numatančios galimybę gyventojams, pateikusiems GPM deklaracijas, susigrąžinti dalį pinigų, išleistų už elektroninių prietaisų taisymą, Lietuvos Respublikos Seime buvo registruotos dar 2021 m. vasario mėnesį. Šiam įstatymo projektui Seimas pritarė dar 2021 m. gegužės pabaigoje.

„Liūdna, tačiau praėjusių metų rugsėjį Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė išvadą, kad šiam projektui nepritaria. Motyvuota tuo, kad daugeliu atvejų grąžintinos sumos būtų itin mažos. Anot Vyriausybės išvadų rengėjų, siūlomos lengvatos administravimo kaštai būtų neproporcingai dideli. Nepaisant to, įstatymo projektas toliau keliauja svarstymams po Seimo komitetus“, – aiškina pataisas registravęs Seimo narys Lukas Savickas.

Anot parlamentaro, šie siūlymai iš tiesų yra aktualūs tiek siekiant paskatinti Lietuvos ekonomiką pereiti prie žiedinės, tiek keičiant mūsų vartotojiškus poreikius į atsakingą požiūrį bei tvarumo principus. Jeigu įstatymo pataisos vis tik būtų atmestos, L. Savickas žada teikti PVM įstatymo projektą, kuriame siūlys taikyti lengvatinį PVM tarifą minimų prietaisų remonto paslaugoms.

Taisyklų mažuose miesteliuose nebėra?

Pastarųjų poros metų iššūkiai apkarpė taisyklų paslaugas net ir didžiuosiuose miestuose – kai kurios taisyklos tiesiog neišgyveno. Seimo nario nuomone, pandemija apnuogino tas opias sritis, į kurias mes įprastu ekonominiu laikotarpiu tiesiog užsimerkdavome.

„Jeigu būtų pritarta įstatymo pataisoms, leidžiančioms susigrąžinti dalį sumos, sumokėtos už elektroninių prietaisų ir buitinės technikos remontą, sudarytume sąlygas užauginti šių paslaugų teikėjų poreikį. Tad neabejoju, kad tiek didmiesčiuose, tiek šalies regionuose pradėtų kurtis naujos taisyklos, naujos darbo vietos. Dar vienas aspektas, kuris, manau, ne ką mažiau svarbus – įstatymu nustatydami galimybę susigrąžinti GPM, užkirstume kelią šešėliniam tokių paslaugų tiekimui, nes visos taisyklos paslaugas turėtų teikti oficialiai, skaidriai“, – aiškina L. Savickas.

Per pandemiją tik sustiprėjusios Vilniuje žinomos buitinės technikos taisymo įmonės „Salvata“ serviso darbų vadovas Ernestas Ščerban įsitikinęs, kad dešimtmečius veikiančių, tvaraus verslo principais besivadovaujančių taisyklų pandemija nesužlugdė. Taisymo meistrų poreikis išliko – pandemijos sukelta pauzė nebuvo labai didelė.

Taisyklos vadovas taip pat sako, kad statistikos, kiek į jų įmonę kreipiasi vilniečių, o kiek iš kitur, taisykla neturi, nors visgi galima sakyti, kad dauguma besikreipiančiųjų yra sostinės ar jos rajono gyventojai. „Tiesa ta, klientams iš atokesnių vietovių dažniausiai neapsimoka atvykti pas mus, o mums neapsimoka važiuoti toliau nuo miesto, jeigu iškyla poreikis taisyti buitinę techniką, ypač – smulkią“, – pripažįsta E. Ščerban.

Jis taip pat mano, kad dalis ne didžiuosiuose miestuose ar rajonuose gyvenančių žmonių randa būdų pasiekti taisytojus – keliaudami į miestus vienu vizitu sutvarko keletą reikalų, prie to paties – atveža remontuoti prietaisus. „Norėdami būti arčiau kliento, atidarėme naują paslaugų centrą Kaune, planuojame tą patį padaryti ir Klaipėdoje. Manome, kad tai turėtų palengvinti daugelio gyventojų buitį ir sumažinti elektronikos atliekų kiekį“, – įsitikinęs taisyklos vadovas.

Elektronikos ir jos atliekų srautai tik auga

Pasak EPA vadovo L. Ivanausko, skaičiuojama, kad iki 2030 metų pasaulyje bus pagaminta 75 milijonai tonų elektronikos atliekų – Jungtinių Tautų duomenimis, beveik daugiau nei 2014 metais. O štai surenkama ir perdirbama vos 17,4 proc. elektronikos srauto. Lietuvoje pažanga šioje srityje irgi nėra sparti, veikia nelegali rinka, ES nustatytų elektronikos atliekų kiekių surinkti nepavyksta.

„.Kiekvieną dieną, netinkamai šalinant ir neefektyviai perdirbant elektronikos atliekas, prarandama daugybė ribotų ir retų iškastinių išteklių, o žaliavos, energijos ir naujų produktų kainos tik auga. Vokietijoje atliktas tyrimas rodo, kad televizorius, naudotas 13 metų, o ne šešerius, leidžia išvengti apie 660 kg šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų. Naudojant išmaniuosius telefonus septynerius metus, o ne dvejus su puse, į atmosferą neišmetama apie 100 kg šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tad taisymo svarba, sprendžiant elektronikos vartojimo iššūkius, yra neabejotinai didelė. Lygiai kaip reikšmingos yra ir ne vieno pasaulyje žinomo prekių ženklo pastangos, skirtos realiai įgyvendinti vartotojų teisę į taisymą. Vis dėlto valstybė, kuri didžiąja dalimi yra iš kitų šalių atkeliaujančios elektronikos vartotoja, turėtų labai rimtai vertinti galimybę politinėmis priemonėmis mažinti atliekų kiekius“, – pabrėžia L. Ivanauskas.

Nuotraukose:
Seimo narys L. Savickas
„Salvata“ serviso darbų vadovas E. Ščerban
EPA vadovas L. Ivanauskas