Elektronikos prietaisai bei įranga užtikrina sklandų bendruomenių, valstybės funkcionavimą. Be jų daugelis negalėtume vykdyti profesinės veiklos, mokytis, tvarkyti kasdienių reikalų. Elektronika – pažangos ženklas, bet iš paskos seka šleifas – katastrofiškais greičiais globaliai augantys elektronikos atliekų kiekiai. Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas paaiškino, kad poreikis tvarkyti elektronikos atliekas auga netgi greičiau nei šių atliekų apimtys.

Nesitvarkysime – galime likti be prietaisų

„Vos prieš keletą metų vartotojams pirmiausia kalbėdavome apie tai, kad rūšiuoti ir atsakingai į specialiuosius konteinerius išmesti elektronikos atliekas būtina tam, kad jos nevirstų aplinkai ir žmogaus sveikatai žalingais teršalais. Dabar gi elektronikos atliekų surinkimas ir perdirbimas vertinamas kaip būtinybė, sparčiai senkant iškastiniams Žemės ištekliams, brangstant žaliavoms. Jei ir toliau neatsakingai šalinsime elektronikos atliekas, tai gali imti trūkti elektronikos prietaisų ar jų kainos išaugs tiek, kad daugelis gali pasijusti už modernaus gyvenimo ribų“, – sako EPA vadovas L. Ivanauskas.

Jis pastebi, kad pastaruosius keletą metų, įsibėgėjant Europos žaliojo kurso priemonėms, dėmesys elektronikos ir jos atliekų sektoriams Europos Sąjungoje (ES) išaugo. ES buvo nustatyta ekologiško, tvaraus projektavimo tvarka ir, įvedant naujus reikalavimus, išplėsta teisės taisyti sąvoka bei galimybės.

Nepaisant politinių priemonių, daugelyje ES šalių, įskaitant ir Lietuvą, elektronikos atliekų per joms skirtas sistemas surenkama gerokai per mažai nei nustatyta ES reikalavimais. Per metus turėtų būti surinkta 65 proc. tokių atliekų pagal produktų srautą rinkoje, tačiau 2020 m. šis rodiklis tesiekė 46 proc. O juk, pasak L. Ivanausko, Lietuva jau keleri metai turi vieną geriausių elektronikos atliekų surinkimo tinklų. Be to, mūsų šalyje atsisveikinti su senais, nebereikalingais elektronikos prietaisais, įskaitant stambiagabarites elektronikos atliekas, nieko nekainuoja.

Ne tik mūsų šalies problema

„Per menki elektronikos atliekų surinkimo kiekiai nėra vien Lietuvos ar infrastruktūros stygiaus problema. Tarptautiniame elektros ir elektronikos atliekų forume WEEE praėjusį rudenį labiausiai buvo akcentuojamas vartotojų vaidmuo. WEEE forumo generalinis direktorius Pascalis Leroy pabrėžė, kad kol piliečiai negrąžins panaudotų, sugedusių įrankių į įgaliotų tvarkytojų surinkimo punktus, neparduos jų arba nepadovanos labdarai, būsime priversti toliau eikvoti ribotus iškastinius išteklius“, – aiškina L. Ivanauskas.

Forume buvo pateikti ir vartotojų įpročius atskleidžiančio tyrimo rezultatai: kiekvienas europietis per metus į mišriųjų atliekų konteinerius išmeta iki 1,4 kg senos ar sugedusios elektronikos – standartiniam namų ūkiui tai reiškia beveik 4 kg. JAV kasdien išmetama maždaug 416 tūkst. mobiliųjų telefonų. Tuo tarpu motyvuojantys rūšiuoti elektroniką skaičiai – ne mažiau įspūdingi: iš kiekvieno milijono perdirbtų mobiliųjų telefonų būtų galima atgauti 16 000 kg vario, 350 kg sidabro, 24 kg aukso ir 14 kg paladžio.

„Visai neseniai apie tai pasisakė ir Jungtinės Karalystės (JK) Karališkosios chemijos draugijos mokslininkai. Jie įvardijo ir Žemės gelmėse besibaigiančius išteklius: tai – galis, arsenas, sidabras, indis, itris, tantalas, jie yra naudojami elektronikos pramonėje. Todėl mokslininkai kviečia vietoje metalų kasybos rinktis elektronikos atliekų perdirbimą. Deja, tiek JK, tiek ir Lietuvoje daugelis žmonių kaupia tauriųjų metalų atsargas savo namuose, laikydami senus telefonus, nebenaudojamus kompiuterius“,  – aiškina  L. Ivanauskas.

Lietuvoje – išvystytas elektronikos atliekų surinkimo tinklas

Pasak EPA vadovo, šiuo metu Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surinkimu gamintojai ir platintojai rūpinasi individualiai arba per juos atstovaujančias organizacijas. Viena tokių organizacijų yra 72 proc. elektronikos atliekų tvarkymą šalyje organizuojanti EPA. Ji turi išvystytą elektronikos, baterijų bei dujošvyčių lempučių surinkimo tinklą, jame – daugiau kaip 2 tūkst. vietų, kur galima išmesti ar pristatyti minėtas atliekas. Šių surinkimo taškų skaičius labiausiai augo 2017–2018 metais.

„Šiuo metu EPA vienija 424 narius, jų skaičius per pastaruosius keletą metų augo. Tai rodo, kad dalis elektronikos rinkos dalyvių rimtai žiūri į išplėstinės gamintojų atsakomybės principu pagrįstus reikalavimus bei vertina tvarumą. Kita vertus, vis dar egzistuoja nelegali elektronikos atliekų rinka, kuri ne tik neleidžia pasiekti ES reikalavimus atitinkančių atliekų tvarkymo rodiklių, bet ir kelia pavojų aplinkai bei žmonių sveikatai“, – aiškina L. Ivanauskas.

Asociacijos vadovo teigimu, 2021 m. per EPA surinkimo sistemą buvo surinkta apie 700 tonų ne visos komplektacijos elektronikos atliekų, o net 372 tonų iš jų buvo išardyti, ne visos sudėties televizoriai. Tai rodo, kad nelegali rinka egzistuoja ir jos keliamos grėsmės yra realios.

Pasak EPA vadovo, dalis vartotojų susigundo sąlyginai nedideliu užmokesčiu už elektronikos atliekas – jas atiduoda licencijos neturintiems ardytojams. Pastarieji neužtikrina saugaus elektronikos atliekų perdirbimo. Tuo tarpu EPA savo sistemoje saugumą užtikrina atliekų surinkimo tvarka: konteineriai rakinami, ištuštinami pagal nustatytą grafiką. Elektronikos atliekas iš EPA surinkimo vietų bei namų ūkių surenka licencijuotas asociacijos partneris, kuris pristato elektronikos atliekas licencijuotiems elektronikos atliekų tvarkytojams. Atsakomybė prireikus konteinerius atrakinti suteikta surinkimo vietose dirbančiam personalui.

L.Ivanausko teigimu, šio gerai išvystyto tinklo efektyvumui labiausiai trukdo tai, kad dalis elektronikos naudotojų vis dar neidentifikuoja, kas yra elektronikos atliekos arba atiduoda ne visos komplektacijos, arba išardytą, elektroniką. Jis taip pat primena, kad EPA suteikia stambiagabaritės elektronikos atliekų nemokamo išvežimo iš namų paslaugą – tereikia paskambinti telefonu +370 695 55111 arba registruoti išvežimą ww.epa.lt svetainėje.

Kodėl svarbu rūšiuoti bei atsakingai šalinti elektronikos atliekas?

• Netinkamomis sąlygomis laikomos ar į sąvartynus patenkančios elektronikos atliekos virsta aplinkai ir žmonių sveikatai kenksmingais teršalais.
• Elektronikos atliekos iš tiesų yra ne atliekos, o žaliava, jei tik jos patenka į įgaliotų tvarkytojų rankas.
• Vietoje iškastinių išteklių kasybos rinkdamiesi elektronikos atliekų atsakingą šalinimą ir perdirbimą, prisidedame prie ekonomikos tvarumo ir klimato kaitos valdymo.
• Priimdami sprendimą ne kaupti namuose, o atsakingai šalinti elektronikos atliekas, renkamės gyventi švariau ir sveikiau.
• Šalindami elektronikos atliekas per specializuotą jų surinkimo sistemą, o ne per licencijų neturinčius asmenis ar įmones, užkertame kelią elektronikos atliekoms patekti į sąvartynus ar užteršti jomis aplinką.