Vertindamas rinką bei rinkdamasis socialinės atsakomybės sprendimus, verslas labai dažnai pasitelkia mokslininkus. 2018 metais KTU Aplinkos inžinerijos instituto mokslininkai EPA užsakymu atliko Elektros ir elektroninės įrangos srautų tyrimą – tai padėjo geriau suprasti, kokia linkme galėtume eiti. Šįsyk KTU Aplinkos inžinerijos instituto mokslininkė doc. dr. Inga Gurauskienė papasakojo apie instituto mokslininkų bendruomenės darbą siekiant darnaus vystymosi bei galimybes padėti verslui.

Pramonė gali padaryti daugiau nei privalu teisiškai   

Pastaruoju metu į aplinkosaugos problemas žvelgiama iš darnaus vystymosi pozicijų. Mokslininkai kartu su verslu imasi iniciatyvų kurti biodegraduojančią elektroniką, EK priėmė naujas elektronikos projektavimo taisykles, kuriose įvardijamas reikalavimas, kad gaminiai būtų pataisomi, taip pailginant jų gyvavimo ciklą ir mažinant atliekų kiekį.

Pasak doc. dr. I. Gurauskienės, darnus vystymasis remiasi holistiniu principu, kur aplinkosauga – viena dedamųjų šalia ekonominių ir socialinių veiksnių.

„Tik taikant darnumo principą galima priimti visapusiškai pagrįstus ir ilgalaikius sprendimus, kurie prisideda prie poveikio aplinkai mažinimo, bet tuo pačiu metu garantuoja ekonominę naudą ir žmonių gerovę. Iš kitos pusės, taikant strateginį požiūrį ir įvertinant visus darnumo aspektus, verslui galima atrasti naujų galimybių, orientuojantis į kintančius rinkos poreikius ir pasaulines aplinkos ir žaliavų tendencijas bei užtikrinant konkurencingumą ilgalaikėje perspektyvoje. Taikant mokslu pagrįstas produktų ir gamybos darnių inovacijų metodikas pramonė gali būti žingsniu priekyje, palyginti su naujais teisiniais reikalavimais“, – sako doc. dr. I. Gurauskienė.

Elektros ir elektroninė įranga – prioritetinė sritis

Mokslininkės teigimu, ES Žaliasis kursas ir Žiedinės ekonomikos veiksmų planas atspindi Europos regiono esminį požiūrį – rodyti pasaulinę lyderystę pasauliniame kontekste ir skatinti kitas valstybes taikyti darnumo principus. Elektros ir elektroninė įranga (EEĮ) išskirta, kaip viena prioritetinių sričių ne tik dėl EEĮ reikšmingo poveikio aplinkai, bet dėl šios pramonės aukštos rizikos apsirūpinti gamybai būtinomis medžiagomis (ES Žaliavų iniciatyva).

„Natūralu, kad nauja koncepcija kelia nemažai iššūkių elektronikos gamintojams ir kitiems vertės grandinės dalyviams, nes tai tiesiogiai sąlygoja pokyčius ir inovacijas, kurios orientuotos ne tik į gamybos efektyvumo užtikrinimą įmonės viduje „nuo vartų iki vartų“, tačiau ir visą vertės grandinę“,
KTU Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) mokslininkai turi ilgalaikės patirties bendradarbiaujant su verslu ekologinio projekto, švaresnės gamybos ir gaminio būvio ciklo bei žaliavų valdymo klausimais“, – sako doc. dr. I. Gurauskienė.

Prieš beveik du dešimtmečius KTU sukurta Magistro studijų programa „Darnus valdymas ir gamyba“ (anksčiau – „Aplinkos apsaugos vadyba ir švaresnė gamyba“) yra paremta prevenciniu ir darnaus vystymosi principu, o nuo 2017 m. ši programa integruojan 3 studijų kryptis: aplinkos inžinerija, gamybos inžinerija ir verslas.

KTU Aplinkos inžinerijos instituto veikla, siekiant darnaus vystymosi

• Bendradarbiaujama diegiant darnias gaminių inovacijas paremtas būvio ciklo požiūriu. Ekologinio projektavimo sprendimai leidžia įvertinti gaminio daromą poveikį aplinkai ir analizuoti galimas inovacijas bei jų poveikio pokyčius. Šią metodiką rekomenduojama taikyti ir EUP (energiją naudojančių gaminių) ar ErP (su energijos vartojimu susijusių gaminių) direktyvomis. Remiantis jomis, galima atlikti žiedinio dizaino inovacijas, kurios palengvintų gaminio atnaujinimo, perdarymo, remonto ar perdarymo procesus ar padėtų prailginti gaminio naudojimo laiką.
• Elektros ir elektroninės įrangos atliekų klausimas aktualus ne tik gamintojams, importuotojams, bet ir kitoms suinteresuotoms pusėms, susijusioms su Išplėstinės gamintojų / importuotojų atsakomybės (IGA) sistemos įgyvendinimu. APINI mokslininkai atlieka regioninius EEĮ atliekų srautų vertinimus ir analizuoja esamus veiklos modelius bei teikia rekomendacijas dėl sistemos optimizavimo. Tačiau IGA neapsiriboja tik atliekomis, todėl bendradarbiaujame su įmonėmis ir RATC bei perdirbėjais, padedant diegti pakartotinio naudojimo centrus (prailginant gaminio naudojimo laiką) ar optimizuojant naudotos EEĮ surinkimo sistemas.
• Vyksta tarptautinis bendradarbiavimas kritinių medžiagų srityje – APINI yra COST ReCreew, EIT Raw Materials partneris.
• APINI ekspertai yra Europos komisijos Žiedinės ekonomikos komiteto ir Lietuvos Žiedinės ekonomikos įgyvendinimo darbo grupės (įsteigtos LR EINMIN) nariai. Taip moksliniais tyrimais prisidedama prie Žiedinės ekonomikos įgyvendinimo, o naujausios žinios ir tendencijos EK lygiu padeda adaptuoti mokslinius tyrimus rinkos poreikiams.
• Nuo 2019 m. APINI aktyviai dalyvauja H2020 projekte „BIO-PLASTICS EUROPE“. Jo metu kuriami ir įgyvendinami tvarumu pagrįsti bioplastiko gamybos ir naudojimo sprendimai, siekiant išsaugoti žemės ir jūros aplinkos kokybę.
• APINI doktorantas atliko tyrimus ir praktiškai įgyvendino savo sprendimą pagaminant pirmuosius saulės elementus tik iš perdirbtų medžiagų.