Net ir be specialių tyrimų galėtume nesuklysdami tarti, kad senieji mechaniniai laikrodžiai ir netgi paprastieji elektroniniai su keičiamomis baterijomis po truputį užleidžia vietą išmaniesiems laikrodžiams. Kaip parodė lapkričio mėnesį Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) inicijuota Lietuvos gyventojų apklausa, išmaniuosius laikrodžius šiuo metu turi net 19 proc. respondentų. Deja, tai pat paaiškėjo, kad senus laikrodžius stalčiuose, spintose ir sandėliukuose kaupia net 43 proc. apklausos dalyvių, o kas dešimtas senas elektroninis laikrodis patenka į kitoms atliekoms skirtus konteinerius.

 

Prognozuojamas išmaniųjų laikrodžių augimas

Rinkos ekspertų teigimu, išmaniųjų laikrodžių pardavimai šiemet augo, o 2020–2025 metų laikotarpiu šiame sektoriuje laukiamas apie 14,5 proc. augimas. Pandemija šiai tendencijai ne tik netrukdys, bet dargi priešingai – sveikatos iššūkiai tokių prietaisų augimą tik skatins. Juk pažangiausi išmanieji dabar matuoja net tik nueitą atstumą ar pulsą, bet ir dalija sporto ar jogos patarimus, jie turi vis daugiau žmogaus sveikatos būklei gerinti skirtų funkcijų.

Kai kurios minėtų funkcijų ypač naudingos vyresnio amžiaus žmonėms – jiems suklupus ar parkritus gali automatiškai perspėti šių asmenų artimuosius, globėjus, socialinius darbuotojus arba fiksuoti ypač klastingos ligos – miego apnėjos – rodiklius. Dėl to vyresnio amžiaus vartotojų segmente prognozuojamas didžiulis išmaniųjų laikrodžių augimo potencialas. Pastarąją tendenciją papildo ir pandemijos aplinkybių paskatinti pokyčiai – gamintojai vis labiau stengiasi diegti išmaniųjų laikrodžių naujoves, susijusias su koronaviruso infekcijos stebėsena.

 

Laikrodį su baterijomis nešioja 27 proc. respondentų

Dar viena nuspėjama tendencija bendroje laikrodžių rinkoje – gyvenimas be laikrodžių, tiksliau – be atskirų prietaisų, kurių svarbiausia ar vienintelė funkcija rodyti laiką. Kaip ir buvo galima tikėtis, tyrimas atskleidė, kad net 45 proc. Lietuvos gyventojų dabar apskritai apsieina be rankinių laikrodžių, o trečdaliui respondentų laikrodžiai buvo nereikalingi net ir namuose – jie šiandien gyvena be laikrodžių. Tai neatrodo keista – juk laiko rodymo funkcija dabar įdiegta telefonuose, kompiuteriuose, planšetėse. Vis dėlto, vertinant rinkos tendencijas, tikėtina, kad dalis jų yra potencialūs išmaniųjų savininkai – šių prietaisų daugeliui jų gali prireikti per artimiausius metus.

EPA iniciatyva rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ lapkritį vykdytame šalies gyventojų elgsenos tyrime buvo apklausti 1005 respondentai, kurių amžius –18–75 metai. Šis tyrimas atskleidė, kad paprastą mechaninį prisukamą rankinį laikrodį nešioja vos 11 proc. mūsų šalies gyventojų ir net 27 procentų Lietuvos gyventojų vis dar naudojasi paprastu elektroniniu rankiniu laikrodžiu su keičiamomis baterijomis. Apklausa taip pat parodė, kad išmanųjį laikrodį dažniau nešioja jaunesnio amžiaus, aukštesnių pajamų gyventojai, vadovai bei studentai.

 

Kas dešimtas elektroninis laikrodis buvo išmestas neatsakingai

Tyrimo metu taip pat buvo bandoma išsiaiškinti, kur respondentai deda įvairius nebenaudojamus laikrodžius, atskirai buvo klausiama, ką daro su jiems nereikalingais elektroniniais laikrodžiais.

Kaip minėta, įvairių nenaudojamų, atliekamų laikrodžių savo namų stalčiuose, spintose ar sandėliukuose sukaupę turi net 43 proc. respondentų. Apie penktadalis apklausos dalyvių panaudotus ir kitus nereikalingus elektroninius laikrodžius perdavė kitam šeimos nariui, draugui, laikrodininkui ar per atiduotuvę kitam asmeniui, o kas dešimtas toks laikrodis buvo neatsakingai išmestas į prie namų arba kieme esančius kitoms atliekoms skirtus konteinerius. Ir tik mažiau kaip trečdalis tokių elektroninių laikrodžių pateko į specialius elektronikos atliekoms skirtus konteinerius.

Apklausos duomenimis, nebenaudojamus laikrodžius namų aplinkoje dažniau kaupia vyrai, vyresnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo atstovai. Išmetantys į specialų elektronikos konteinerį dažniau nurodė didmiesčių gyventojai.

Atsižvelgiant į išmaniųjų laikrodžių augimo tendencijas bei tai, kad šiuos sąlyginai nedidelius prietaisus patogu kaupti namuose, o patys gyventojai neidentifikuoja jų kaip specialiai rūšiuojamų elektronikos atliekų, tikėtina, kad šių prietaisų atliekų problematika pareikalaus papildomų pastangų bei specialių edukacinių priemonių.