Praėję metai buvo ypatingi elektronikos ir jos atliekų sektoriams. Pandemija ir karantino sąlygos turėjo įtakos spartiems darbo ir gyvenimo įpročių pokyčiams. Didžiajai daliai darbuotojų ėmus dirbti nuotoliniu būdu iš namų, buvo kur kas labiau išnaudojamos technologijų teikiamos galimybės, tai skatino naujos programinės įrangos ir darbui reikalingų skaitmeninių prietaisų pirkimus. Vis dėlto nesaugumas dėl rytdienos lėmė ir žingsnį atgal: vietoje atsakingo elektronikos atliekų šalinimo, jų perdavimo atliekų tvarkytojams ar kitiems naudotojams žmonės vėl ėmė labiau kaupti seną įrangą namuose.

Naują telefoną pernai įsigijo trečdalis gyventojų

Norėdama įvertinti dėl krizės poveikio pasikeitusią gyventojų elgseną, EPA inicijavo tyrimą šalyje, kurį šių metų sausio 18–27 dienomis atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Pagrindinė apklausos užduotis buvo išsiaiškinti, kokią elektronikos įrangą gyventojai pasilieka namuose dažniausiai ir kaip motyvuoja tokią elgseną. Vykdant tyrimą, buvo apklausta 1013 respondentų, kurių amžius – 18–75 metai.

Tyrimas atskleidė ir skaitmeninių prietaisų pirkimo ypatybes: naują telefoną pernai įsigijo net 33 proc. respondentų, televizorių – 18 proc., o kompiuterį – 17 proc. apklausos dalyvių. Naują šaldytuvą teigė įsigiję 9 proc., elektrinę viryklę ar orkaitę – 7 proc., vandens ar patalpų šildymo įrangą – 5 proc. respondentų. Jokių elektronikos prietaisų tvirtino neįsigiję 35 proc. apklausos dalyvių.

Vyrai dažniau nei moterys neskuba išmesti nebenaudojamų prietaisų

Atlikus tyrimą, taip pat paaiškėjo, kad senų telefonų į elektronikos atliekų konteinerius neišmetė net 41 proc. apklausos dalyvių. Į elektronikos atliekų surinkimo tinklą nepateko net penktadalis kompiuterių ir 12 proc. nebenaudojamų televizorių. Jokių nebenaudojamų prietaisų pernai savo namų ūkiuose teigė nepasilikę tik 44 proc. respondentų. Apklausa taip pat parodė, kad pagrindinė priežastis, kodėl taip nutiko, buvo gyventojų jaučiamas finansinis nesaugumas arba buvo manoma, kad šie nebenaudojami prietaisai kada nors dar gali praversti. Tokią priežastį nurodė net 46 proc. apklausos dalyvių, kitai didelei daliai – net 28 proc. respondentų – tiesiog pritrūko laiko ar noro pasirūpinti nebenaudojamais prietaisais.

Apklausa taip pat atskleidė, kad senus ar sugedusius telefonus namuose dažniau pasiliko 36 metų ir vyresni apklaustieji, vidurinio išsimokslinimo respondentai, o su senais, nebenaudojamais kompiuteriais neskubėti atsisveikinti labiausiai yra linkę vyrai. Beje, vyrai dažniau nei moterys yra linkę senus prietaisus parduoti, o ne išmesti. Dažniau neišmetantys senų ar sugedusių prietaisų, nes nesijaučia finansiškai saugūs arba mano, kad gali praversti namų ūkiui, irgi įvardijo vyrai bei žemesnio išsimokslinimo apklaustieji. Didesnių pajamų ir didžiųjų miestų gyventojams dažniau pritrūksta laiko ar noro juos išmesti.

Polinkis neatsakingai šalinti elektronikos atliekas stebimas ir kitose šalyse

Lietuva nėra vienintelė šalis, kurioje buvo stebimi neigiami elektronikos atliekų sektoriaus pokyčiai. Panašias tendencijas atskleidė ir Jungtinėje Karalystėje (JK) Karališkosios chemijos draugijos atliktas tyrimas. Į naują namų elektroniką pernai investavo beveik pusė (48 proc.) gyventojų, tačiau net 11 proc. senąją įrangą išmetė į bendrųjų atliekų konteinerius ir tik 13 proc. pasirūpino, kad elektronikos atliekos patektų į perdirbimui skirtą atliekų srautą.

Apie 7 proc. sumažėjusius elektronikos perdirbimo rodiklius šių metų sausį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, paskelbė ir Airija.