Įvairūs elektronikos prietaisai kartu su ryšių bei informacinių technologijų pažanga tapo neatskiriama mūsų kasdienybės dalimi. O vis dėlto: kas gi mums svarbiausia, renkantis įsigyti prietaisus ar įrangą? Kaip jie patenka į mūsų namus? Ar mūsų vartojimo įpročiai suderinami su tvarumu, planetos išteklių tausojimo idėjomis? Lietuvoje elektronikos atliekų surinkimą organizuojančios Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) inicijuotas šalies gyventojų elgsenos tyrimas atskleidė, kad prietaiso patikimumas ar galimybė taisyti vertinama gerokai mažiau nei priimtina kaina.

Mažai kam įdomi taisymo galimybė

„Apklausa parodė, kad vos 13 proc. gyventojų, įsigydami elektronikos prietaisą, domisi galimybe jį taisyti ir šiek tiek daugiau kaip pusei šalies gyventojų svarbu tokį daiktą gauti iš patikimo gamintojo rankų, kas užtikrintų jo patvarumą ir ilgaamžiškumą. Didžiajai daugumai – net 75 proc. respondentų – labiausiai rūpi priimtina kaina. Nors Europos Sąjungos (ES) politikai jau keletą metų iš eilės daro viską, kad į rinką patektų kuo ekologiškesnio dizaino, patvarūs elektronikos prietaisai, kuriuos būtų galima taisyti ir naudoti ne vienerius ir ne dvejus metus, vartotojams vis dar svarbiausia įsigyti kuo pigesnį produktą. Tvarus vartojimas, deja, ne taip greitai tampa kasdieniu įpročiu, kurio tikimasi politiniais sprendimais“, – sako EPA projektų vadovė Laura Jurevičienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad apie naujas gaminių projektavimo taisykles elektronikos įrangos gamintojams Europos Komisija (EK) paskelbė dar 2019 metų spalio mėnesį. Tai buvo reikalavimas projektuoti įrangą, kuri turėtų mažesnį poveikį aplinkai ir klimato kaitai. Be to, šių metų kovo pradžioje Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojo taisyklės, įpareigojančios gamintojus parduoti tvaresnius šaldytuvus, šaldiklius, indaploves, skalbimo mašinas, televizorius. Jie turėtų būti naudojami ilgiau, būti lengviau pataisomi, o galiausiai – lengviau perdirbami.

EPA inicijuotas tyrimas atskleidė, kad politikų siekiai kol kas dar labai skiriasi nuo vartotojų lūkesčių. Tarkim, graži išvaizda ir madingas dizainas renkantis įsigyti prietaisą vis dar yra svarbesni (20 proc. respondentų) nei galimybė taisyti.

Elektronikos grožis rūpi jaunesniems

Pasak L. Jurevičienės, apklausa taip pat parodė, kad skirtingoms socialinėms grupėms yra būdingi ne visiškai vienodos vartojimo nuostatos. Tarkime, galimybė taisyti prietaisą, kaip pasirinkimo kriterijus, būdingesnė vyrams, kai tuo tarpu moterims labiau rūpi įsigyti taupiau elektros ir vandens išteklius eikvojantį prietaisą. Gražesnę, madingesnę elektronikos įrangą labiausiai rūpi 18–35 metų amžiaus respondentams, o su amžiumi šio aspekto svarba mažėja.

Tyrimo dalyvių taip pat buvo klausiama, kokios buvo 2019–2021 metais į jų namus atkeliavusių elektronikos prietaisų įsigijimo priežastys. Kaip paaiškėjo, gedimas ir per didelės taisymo išlaidos tapo priežastimi įsigyti naują daiktą net 37 proc. apklausos dalyvių, o dar 10 proc. jų nurodė, kad taisymo laikas jiems pasirodė per ilgas. Be to, trečdalis respondentų nurodė, kad įsigyti naują elektronikos įrangą rinkosi todėl, kad senoji turėjo per mažai funkcijų.

Taisyti sugedusį prietaisą ar įrangą dažniau per brangu pasirodė 36–55 m. respondentams,  aukščiausio išsimokslinimo apklaustiesiems bei didesnių pajamų grupės atstovams. Priežastį, jog  sena įranga ar prietaisas turėjo per mažai funkcijų, dažniau nurodė vyrai, jaunesni (18–35 m.) tyrimo dalyviai, didesnes pajamas turintys respondentai bei didmiesčių gyventojai. Per ilgą sugedusio prietaiso ar įrangos taisymo laiką dažniau nurodė mažiausių pajamų grupės atstovai.

Tyrimo iniciatorius taip pat domino, kur namams skirtą prietaisą ar įrangą įsigijo šalies gyventojai įsigijo 2019–2021 m. laikotarpiu. Apklausos rezultatų duomenimis, didžioji dalis – 64 proc. respondentų šiuos gaminius įsigijo specializuotose fizinėse ar internetinėse parduotuvėse, 13 proc. – maistu prekiaujančiuose prekybos centruose, 11 proc. – gavo dovanų, 9 proc. – pirko pagal individualų skelbimą internete, o į 7 proc. apklausos dalyvių namus tokie daiktai atkeliavo per atiduotuves, kuriose panaudoti daiktai siūlomi dykai. Minėtu laikotarpiu neįsigiję jokių elektronikos prietaisų ar įrangos teigė beveik penktadalis – 22 proc. – respondentų, tarp kurių daugiausia buvo vyresnio amžiaus žmonės.

Išlieka svarbu mažinti elektronikos atliekų srautą

„Kadangi elektronikos pramonė tampriai susijusi su technologijų pažanga, natūralu, kad tokia įrangą ar prietaisas negalės būti tinkamas naudoti, pavyzdžiui, 50 ar daugiau metų, kaip kad gali būti naudojamas tvirtas baldas. Nenuostabu, kad elektronikos atliekos yra pasaulyje sparčiausiai auganti atliekų rūšis. Vis dėlto atsakingo vartojimo idėjos bei politinėmis priemonėmis kuriamos paskatos turėtų suvaidinti savo vaidmenį“, – teigia EPA projektų vadovė.

L. Jurevičienė taip pat pastebi, kad sveikintinas ir mūsų šalies parlamentarų pritarimas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, numatančioms galimybę susigrąžinti dalį pinigų, išleistų už buitinės, garso ar vaizdo technikos, asmeninių kompiuterių ir mobiliojo ryšio telefonų taisymą. Anot EPA projektų vadovės, tvarumo ir atsakingo vartojimo principai tiesiogiai susiję su elektronikos atliekų srauto mažinimu, o tai išlieka svarbu net ir turint tokį plačiai išvystytą elektronikos atliekų surinkimo tinklą, koks yra sukurtas mūsų šalyje – smulkiosios elektronikos atliekoms, panaudotoms baterijoms ir dujošvytėms lempoms skirtus konteinerius galima rasti šalies prekybos centruose, o stambiagabaritės elektronikos atliekas EPA paima iš gyventojų namų nemokamai.

EPA inicijuotą tyrimą atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Gegužės antroje pusėje buvo apklausta 1010 respondentų, kurių amžius – 18–75 metai.