Mūsų vartojimo įpročiams vis dar didžiausią įtaką daro kainos. Tai pasakytina ir apie šalies gyventojų įsigyjamą elektroniką. Keliai, kaip elektronikos prietaisai ar įranga patenka į vartotojų namus, turi tiesioginį poveikį elektronikos atliekų sektoriui, todėl Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kaip ir kodėl į Lietuvos gyventojų namus atkeliauja nauja įranga ir prietaisai.

Specializuotose parduotuvėse elektroniką pirko 64 proc. apklausos dalyvių

EPA inicijuotą tyrimą atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Gegužės 18–28 dienomis buvo apklausta 1010 respondentų, kurių amžius – 18–75 metai. Tyrimo metu siekta išsiaiškinti, kaip šalies gyventojai įsigijo namams skirtą elektronikos įrangą ir prietaisus 2019–2021 m. laikotarpiu, kokie buvo pasirinkimo kriterijai ir įsigijimo priežastys.

Kaip daugelis žinome, elektronikos prietaisų patikimumas, kokybė ir tvarumas iš dalies priklauso ir nuo to, kur ją įsigyjame. Todėl respondentų buvo klausiama, kokiu būdu 2019–2021 m. laikotarpiu jie įsigijo namams skirtus elektronikos prietaisus / įrangą (įskaitant telefoną, apšvietimui skirtas priemones). Kaip paaiškėjo, 64 proc. apklausos dalyvių šiuos daiktus pirko fizinėse ar internetinėse specializuotose parduotuvėse, 13 proc. – maistu prekiaujančiuose prekybos centruose, 11 proc. gavo dovanų, 9 proc. – pirko pagal individualų skelbimą internete, 7 proc. įsigijo per fizinę ar internetinę atiduotuvę, o 22 proc. šiuo laikotarpiu apskritai neįsigijo jokių prietaisų ar įrangos.

Apskritai elektronikos prietaisus / įrangą dažniau teigia įsigiję vyrai. Specializuotoje fizinėje ar internetinėje parduotuvėje elektronikos prietaisus / įrangą taip pat dažniau pirko 26–55 m. respondentai, aukščiausio išsimokslinimo atstovai, didesnes pajamas turintys tyrimo dalyviai ir didmiesčių gyventojai.

Gera, priimtina kaina svarbiausia buvo 75 proc. apklausos dalyvių

Antrasis respondentams užduotas klausimas buvo skirtas išsiaiškinti elektronikos pasirinkimo kriterijus. Atsakymai parodė, kad net 75 proc. apklausos dalyvių svarbiausia buvo gera, priimtina kaina. Gana daug – 57 proc. – respondentų kaip lemiantį veiksnį išskyrė ir patikimumu pasižymintį gamintoją. Visgi nemažai daliai (20 proc.) buvo svarbu graži išvaizda, dizainas, ir analogiška dalis (20 proc.) tyrimo dalyvių kaip pasirinkimo kriterijų įvardijo galimybę taupyti elektros ir vandens išteklius. Galimybę taisyti, kaip pasirinkimo aspektą, pažymėjo tik 13 proc. respondentų.

Gerą, priimtiną kainą dažniau įvardijo 26–55 m. respondentai. Patikimumu pasižymintį gamintoją – aukščiausio išsimokslinimo atstovai, didesnes pajamas turintys apklaustieji. Gražią išvaizdą, madingą dizainą –18–35 m. respondentai. Galimybę taupyti elektros ar vandens išteklius –moterys.

37 proc. įrangą keitė, nes sugedusią taisyti pasirodė per brangu

Priežastys ar paskatos, dėl kurių įsigyjame elektronikos prietaisus ar įrangą, irgi turi tiesioginę įtaką elektronikos atliekų srautams. Dėl to respondentų buvo klausiama, kodėl jie 2019–2021 m. laikotarpiu įsigijo šiuos daiktus. Pagrindinė nurodyta priežastis (37 proc. respondentų) – turimas prietaisas ar įranga sugedo, o taisyti pasirodė per brangu, 33 proc. nurodė, kad turimi daiktai turėjo per mažai funkcijų, 10 proc. pasirodė per ilgas taisymo laikas, 9 proc. kaip įsigijimo priežastį įvardijo, kad prietaisas ar įranga eikvojo per daug elektros ar vandens, dar 8 proc. nurodė, kad senos įrangos dizainas netiko atnaujintam interjerui.

Taisyti sugedusį prietaisą / įrangą dažniau per brangu pasirodė 36–55 m. respondentams,  aukščiausio išsimokslinimo apklaustiesiems bei didesnių pajamų grupės atstovams. Priežastį, jog  sena įranga / prietaisas turėjo per mažai funkcijų, dažniau nurodė vyrai, jaunesni (18–35 m.) tyrimo dalyviai, didesnes pajamas turintys respondentai bei didmiesčių gyventojai. Per ilgą sugedusio prietaiso / įrangos taisymo laiką dažniau nurodė mažiausių pajamų grupės atstovai.

Rinka turi skirtingus dėsnius nei politikų planai

Vartojimo tendencijas ir galimas elektronikos srautų atliekų aplinkybes atskleidžiantis tyrimas iš esmės parodo, kad politikų norai šiam sektoriui suteikti daugiau tvarumo kol kas menkai veikia realias rinkos sąlygas. Tikėtina, kad vartotojų įpročiai gali ir toliau veikti kaip stereotipai, kuriuos įveikti prireiks ir laiko, ir papildomų pastangų.

Europos Sąjungos (ES) politikai jau keletą metų iš eilės bando įgyvendinti priemones, kad į rinką patektų kuo ekologiškesnio dizaino, patvarūs elektronikos prietaisai, kuriuos būtų galima taisyti ir naudoti ne vienerius ir ne dvejus metus, tačiau vartotojams vis dar svarbiausia įsigyti kuo pigesnį produktą. Akivaizdu, kad prireiks ne vienos papildomos vartotojams skirtos paskatos, todėl sveikintinas ir Lietuvos parlamentarų pritarimas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, numatančioms galimybę susigrąžinti dalį pinigų, išleistų už buitinės, garso ar vaizdo technikos, asmeninių kompiuterių ir mobiliojo ryšio telefonų taisymą.