Beveik niekas nesiginčytų, kad smulkiosios buitinės elektronikos prietaisai palengvina gyvenimą. Atrodytų, naudodami juos daugelį buities darbų atliekame greičiau ar kokybiškiau. Vis dėlto faktai rodo ką kita. Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) inicijuoto tyrimo metu beveik pusė respondentų nurodė, kad dalis prietaisų, įsigytų 2018–2020 metais, gyvenimą tik „apsunkino“ – buvo per mažai naudojami ir tik užėmė vietą namuose.

 

Prietaisai nepasiteisino, nes pasirodė nereikalingi

„Daugelis mūsų lengviau patikėtume, kad dėl pandemijos ir karantino daugiau laiko praleidome namuose ir dėl to ėmėme dažniau naudoti smulkiosios buitinės elektronikos prietaisus. Vis dėlto atlikus tyrimą paaiškėjo, kad net 49 proc. respondentų per pastaruosius trejus metus įsigijo smulkiosios buitinės elektronikos prietaisų, kurių beveik nenaudojo. Tokia įranga tik užėmė vietą namuose, o menkas prietaisų naudojimas įvardintas kaip dažniausia priežastis, kodėl tie prietaisai nepasiteisino. Tad galbūt turėtume susimąstyti, kiek realiai įvertiname savo poreikius, priimdami sprendimą ką nors įsigyti“, – sako EPA projektų vadovė Laura Jurevičienė.

Jos teigimu, daugelis galėtume pagalvoti apie atsakingesnį vartojimą – dar turime nemažai potencialo. L. Jurevičienė taip pat atkreipia dėmesį, kad šiek tiek daugiau tokių nereikalingų prietaisų įsigijo aukštesnį išsilavinimą turintys ir didesnes pajamas gaunantys respondentai.

Kur kas mažiau apklausos dalyvių prietaiso nepasiteisinimo priežastimi įvardijo tai, kad jis sulūžo ar sugedo nepataisomai (18 proc.), veikė neefektyviai ar trūko galingumo (18 proc.), sugedo, o taisyti pasirodė per brangu (14 proc.), buvo nepatogu naudoti (14 proc.), nepatiko ar nederėjo dizainas (8 proc.), pasirodė per mažai funkcijų (7 proc.).

Sugedusius prietaisus sandėliukuose kaupia 38 proc. gyventojų

„Negana to, kad daugelis dažnai perkame prietaisus, kurie, kaip pasirodo, nėra reikalingi, sandėliukuose kaupiame sugedusią smulkiąją buitinę techniką. Tokia elgsena 2018–2020 metais buvo būdinga net 38 proc. respondentų. Tik mažiau nei trečdalis apklausos dalyvių sugedusią techniką išmetė ten, kur turėtų – į specialiuosius elektronikos atliekoms skirtus konteinerius. Deja, net 11 proc. apklausos dalyvių tokį laužą metė į bendrųjų atliekų konteinerius. O juk iš pastarųjų šios atliekos patenka į sąvartynus, virsdamos aplinkai ir sveikatai pavojingais teršalais. Jeigu jos būtų paliktos specialiuosiuose konteineriuose, tai būtų sutvarkytos tinkamai, išgaunant iš jų vertingas žaliavas“, – atkreipia dėmesį L. Jurevičienė.

Ji taip pat primena, kad specialiuosius elektronikos atliekoms skirtus konteinerius galima rasti šalies didžiuosiuose prekybos centruose, bibliotekose, kitose kultūros ir švietimo įstaigose – EPA turi platų šių atliekų surinkimo tinklą Lietuvoje.

„Elektronikos atliekų surinkimas ir tvarkymas sutampa su aplinkosaugos bei žiedinės ekonomikos tikslais. Be to, tokiu būdu įgyvendinamas ir įstatymo numatytas gamintojų atsakomybės principas. Džiugu, kad vis daugiau elektronikos įrangos gamintojų ir platintojų tai vertina kaip savo socialinės atsakomybės dalį. Kita vertus, vis dar yra verslo atstovų, kurie nepriklauso elektronikos atliekų surinkimu bei tvarkymu besirūpinančioms asociacijoms ir įstatymais numatytos prievolės nevykdo. Kviestume šiuos rinkos dalyvius žengti žingsnį tvarumo kryptimi“, – sako EPA atstovė.

Tarp perkamiausių – sulčiaspaudė, arbatinukas, vaflių keptuvė

Kaip parodė tyrimas, tik nedidelė dalis sugedusios smulkiosios buitinės elektronikos atiduodama pardavėjams (6 proc. respondentų), parduodama pagal skelbimą (6 proc.), atiduodama nemokamai pagal skelbimą ar pristatoma į atiduotuvę (9 proc.) ar padovanojama artimam žmogui / draugui (11 proc.).

Respondentų taip pat buvo klausiama, kokius smulkiosios buitinės elektronikos prietaisus jie įsigijo 2018–2020 metais. Į dažniausiai įsigytų prietaisų penketuką pateko elektrinė sulčiaspaudė, elektrinis kavinukas arba arbatinukas, elektrinė vaflinė arba blynų keptuvė, trintuvas, smulkintuvas arba kokteilinė bei kavamalė. Kiek mažiau populiarūs pirkiniai buvo skrudintuvas ir plaukų džiovintuvas. Be to, net 34 proc. apklausos dalyvių prisipažino, kad tiriamuoju laikotarpiu jie neįsigijo nė vieno smulkiosios buitinės elektronikos prietaiso.

EPA inicijuotame, rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktame tyrime, siekiant išsiaiškinti smulkiosios buitinės technikos įsigijimo ir atsikratymo įpročius, dalyvavo 1005 18–75 metų amžiaus šalies gyventojai.