Elektronikos prietaisų bei įrangos visame pasaulyje kasmet pagaminama ir parduodama vis daugiau. Kaip prognozuoja ResearchAndMarkets.com, nuo 2021 m. iki 2026 m. pasaulinės buitinės elektronikos rinkos metinio augimo koeficientas augs 8,7 proc. Europa ir mūsų šalis – ne išimtis: www.statista.com duomenimis, elektronikos pramonė pagreitį atgavo 2021 m. pirmąjį pusmetį. Preliminariai 2021 m. visam pasauliui žadamas 9 proc. elektronikos rinkos augimas, Europai – 7 proc. Akivaizdu, kad visa tai lems ir elektronikos atliekų kiekio augimą.

Elektronikos gaminių paklausa auga 

Gaminama tam, kad būtų patenkinta paklausa, o ji irgi auga. Rinkos žinovai įvardija ir pagrindines priežastis: didėja vartotojų disponuojamos pajamos, spartėja urbanizacija, vartotojai atiduoda pirmenybę pažangioms technologijoms. Auga elektronikos vartojimas ir mūsų šalyje. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2019 m. Lietuvos vidaus rinkai buvo patiekta 39,5 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ); 2020 m. – apie 43 tūkst. tonų EEĮ; o vien per 2021 m. I pusmetį – apie 24 tūkst. tonų EEĮ.

Kokios gi yra pagrindinės naujos elektronikos įrangos / prietaisų įsigijimo priežastys? Norėdama išsiaiškinti vartojimo įpročius, turinčius įtakos elektronikos atliekų srautui, EPA periodiškai inicijuoja šalies vartotojų elgsenos tyrimus. 2021 m. trečiąjį ketvirtį asociacijos iniciatyva atliktas tyrimas parodė, kad per pastaruosius trejus metus beveik pusė šalies gyventojų įsigijo smulkiosios elektronikos prietaisų, kurie nepasiteisino, buvo per mažai naudojami – tik užėmė vietą namuose. Tai paskatino pasiaiškinti, kokios priežastys žmones skatina pirkti elektroniką – buvo inicijuotas dar vienas tyrimas.

37 proc. pirko, nes turėtas prietaisas morališkai paseno

EPA inicijuotą apklausią atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Spalio mėnesį atlikto tyrimo metu apklausta 1015 respondentų, kurių amžius 18–75 metai. Tyrimas atskleidė, kad dauguma atvejų naujų elektronikos prietaisų buvo perkami dėl to, kad senieji sugedo ir jų neapsimokėjo taisyti. Šią priežastį nurodė 57 proc. apklausos dalyvių. Dar 37 proc. tyrimo dalyvių nurodė pirkę naują prietaisą, nes senasis morališkai paseno – buvo nepatogus, turėjo per mažai funkcijų. Šiek tiek mažiau nei trečdalis teigė, kad toks pirkinys buvo visiškai naujas, daugiau komforto suteikiantis daiktas, kokio jie anksčiau neturėjo.

Priežastį, jog prietaisas sugedo ir jo neapsimokėjo taisyti, dažniau nurodė moterys.
Tai, kad prietaisas morališkai paseno, dažniau įvardijo vyrai, aukštesnes (daugiau nei 500 Eur) pajamas gaunantys bei didmiesčiuose gyvenantys respondentai. Tokio prietaiso neturėjimas bei komforto noras dažniau buvo įvardintas moterų, 18–45 m. amžiaus respondentų bei didmiesčių gyventojų. Patrauklią akciją ar nuolaidą dažniau įvardijo vyrai.

Reikalingiausi – skaitmeniniai ir išmanieji įrenginiai, vaizdo įranga, virtuvės prietaisai

Net 54 proc. respondentų nuo COVID-19 pandemijos pradžios iki dabar įsigijo išmaniuosius telefonus, 30 proc. – nešiojamuosius ar planšetinius kompiuterius, 28 proc. – televizorius, 21 proc. – prietaisus maistu gaminti ir 19 proc. – kavos aparatus. Pandemijos metu neįsigiję naujų elektronikos prietaisų teigė vos 7 proc. apklausos dalyvių.

Išmaniuosius telefonus dažniau įsigijo 26–55 m. amžiaus bei žemiausio išsimokslinimo apklaustieji.
Nešiojamą ar planšetinį kompiuterį dažniau įsigijo vyrai ir didesnes nei 300 Eur pajamas gaunantys respondentai. Televizorių taip pat dažniau įsigijo vyrai bei 26–55 m. amžiaus tyrimo dalyviai.
Prietaisų maistui gaminti nuo pandemijos pradžios iki dabar dažniau pirko moterys bei didmiesčių gyventojai. Kavos aparatas atsirado didžiausias (daugiau nei 700 Eur) pajamas gaunančių apklaustųjų bei didmiesčių gyventojų namuose.

Klestėjo prekyba internetu, namuose buvo žiūrima daugiau filmų

Tyrimas atskleidė ir su pandemija susijusius elgsenos pokyčius. Net 43 proc. teigė dažniau apsiperkantys internetu, 42 proc. – daugiau bendraujantys su kitais asmenimis nuotoliniu būdu, 34 proc. prisipažino daugiau ėmę žiūrėti filmų internetu ar per televiziją, apie penktadalis ėmė dažniau gamintis kavą namuose turimu aparatu bei naudoti maistui gaminti prietaisus, dar 18 proc. teigė dažniau užsisakantys maistą į namus. Tik 25 proc. tvirtino, kad pandemija jų elgsenos nepakeitė.

Elektroninėse parduotuvėse dažniau apsipirkti ėmė moterys bei didmiesčių ir rajonų centrų gyventojai. Išaugusį bendravimą su kitais asmenimis nuotoliniu būdu dažniau įvardijo taip pat moterys. Dažniau žiūrintys filmus per televiziją ar internetu nurodė aukštesnio išsimokslinimo apklaustieji. Kavą namuose dažniau gaminasi aukštojo išsimokslinimo bei didmiesčiuose gyvenantys respondentai.

Vadovaujantis prognozėmis ir rinkos tyrimais, o taip pat ir stebint nuolat rinkoje pasirodančias elektronikos naujienas, netenka abejoti, kad elektronikos atliekos ir toliau reikalaus tiek tvarkytojų, tiek mokslininkų ir inžinierių dėmesio, nes pasaulis jau dabar patiria elektronikai reikalingų žaliavų trūkumą, spartų metalų kainų augimą. Teks ir toliau galvoti, kaip paskatinti gyventojus atsakingai atsisveikinti su senais, nebenaudojamais prietaisais ir panaudotomis baterijomis bei kaip kuo tvariau visa tai perdirbti, išgaunant iš jų žaliavas, reikalingas naujiems gamybos ciklams.