Apie elektroninių cigarečių pavojus sveikatai kalbama nemažai. Tačiau ne vienam vis dar atrodo, kad jų keliama grėsmė – beveik tas pats, kas pavojus, nesaikingai vartojant saldumynus. Esą nesveika ir tas, ir anas. Deja, jei paduosite paaugliui saldainį, niekas jūsų už tai nebaus, o štai pasiūlę cigaretę galite užsitraukti nemenką baudą. Ir ne šiaip sau: elektroninių cigarečių naudojimas kelia pavojų ir rūkančiajam, ir aplinkiniams.

Numatytos baudos suaugusiesiems

„Lietuvos Respublikoje asmenims iki 18 metų rūkyti (vartoti) ir turėti elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles yra draudžiama. Taip pat yra draudžiama elektroninių cigarečių pildykles ir elektronines cigaretes parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti, pavyzdžiui, padovanoti, paskolinti ir panašiai asmenims, jaunesniems kaip 18 metų. Tai yra reglamentuojama Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymu“, – atkreipia dėmesį Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja Aušra Želvienė.

Pasak jos, tokia suaugusiųjų atsakomybė yra apibrėžta Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 77 straipsnyje. Tabako gaminių ar susijusių gaminių nupirkimas ar kitoks perdavimas nepilnamečiui užtraukia baudą nuo 90 iki 180 eurų. Šio straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 180 iki 280 eurų.

Elektroninių cigarečių pavojus prilygina pandemijai

„PSO rūkymo keliamą grėsmę asmens ir visuomenės sveikatai lygina su epidemijų keliamais pavojais, kadangi nėra nė vienos žmogaus kūno sistemos, kuriai nekenktų rūkymas. PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijoje nėra minima apie kitų tabako gaminių (tokių kaip naujoviški tabako gaminiai) ar su tabako gaminiais susijusių gaminių (elektroninių cigarečių) vartojimą, kaip tabako žalos mažinimo priemonę ar strategiją“, – aiškina NTAKD atstovė.

Ji taip pat pažymi, kad šiuo metu nėra nepriklausomų mokslinių tyrimų, kurie teigtų, kad naujoviški bedūmiai tabako gaminiai gali būti vartojami kaip žalos mažinimo priemonės ar kaip priemonės, padedančios mesti rūkyti tradicinius tabako gaminius. PSO leidinyje „Heated Tobacco Products (HTP). A Brief“ (2020) išsakomas nerimas dėl to, kad nors elektroninėse cigaretėse gali būti mažesnis kai kurių toksinių medžiagų kiekis, palyginti su įprastinėmis cigaretėmis, tačiau kitų toksinių medžiagų kiekis yra didesnis.

Dar daugiau, 2018 m. Konvencijos Šalių aštuntosios konferencijos (COP8) metu priimtuose sprendimuose kaip tik nurodoma, kad bedūmiuose tabako gaminiuose yra įvairių toksinių, mutageninių, kancerogeninių cheminių medžiagų, kurios gali sąlygoti neinfekcines ligas, tokias kaip diabetas, širdies ligos, vėžys ir kitos.

Naujausioje 2021 m. PSO Tabako gaminių reguliavimo mokslinio pagrindo ataskaitoje „WHO Study Group on Tobacco Product Regulation“ nurodoma, kad tarp rūkančiųjų, kurie perėjo nuo tradicinių tabako gaminių vartojimo prie naujoviškų bedūmių kaitinamojo tabako gaminių vartojimo, lėtinių ligų našta nesumažėja. Dėl elektroninių cigarečių poveikio visuomenės sveikatai ir metimui rūkyti yra pasisakyta 2021 m. gegužės mėn. paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje. Išsakoma pozicija grindžiama tyrimais, rodančiais, kad elektroninės cigaretės yra žalingos sveikatai, ypač širdies ir kraujagyslių sistemai, bet ne tik jai.

„Elektroninių cigarečių sudėtyje esantis nikotinas sukelia priklausomybę. Vartojant elektronines cigaretes išlieka nikotino perdozavimo rizika, o elektroninių cigarečių garuose, patenkančiuose į aplinką, yra aptinkama nikotino, sunkiųjų metalų dalelių ir kitų kenksmingų medžiagų, galinčių pakenkti ne tik juos vartojančiam žmogui, bet ir aplink esančių žmonių sveikatai“, – pabrėžia NTAKD atstovė.

Vis populiaresnės jaunimo grupėje

Elektroninių cigarečių istorija siekia 2003 metus, kai jas užpatentavo kinų vaistininkas Hon Lik.
Paradoksalu tai, kad JAV ir Europoje 2007 metais šie produktai buvo pradėti naudoti kaip metimo rūkyti strategija. Tačiau pastaraisiais metais tokios cigaretės taip išpopuliarėjo, kad tapo labiausiai paplitusiu tabako gaminiu jaunimo grupėje.

„Nors nesuskaičiuojama daugybe tyrimų yra įrodyta šių cigarečių žala sveikatai, prognozuojama, kad iki 2023 metų elektroninių cigarečių pardavimas viršys tradicinio tabako gaminių pardavimą. Atitinkamai daugės elektronikos atliekų, kurių globaliai vis daugiau generuoja ir kiti elektronikos sektoriai“, – sako Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad tiek JAV, tiek ir Europos šalių medikai bei sveikatos politikai nerimauja dėl pastaraisiais metais augančio paauglių ir jaunimo, vartojančių elektronines cigaretes, skaičių. „Ketvirtosios kartos elektroninės cigaretės išpopuliarėjo tarp paauglių kaip madingas pasirinkimas dėl stilingo dizaino, įvairių skonių ir patogių funkcijų. Jų panašumas į USB atmintinę leidžia jas diskretiškai naudoti vietose, kur nerūkoma, ir lengvai paslėpti nuo suaugusiųjų – tai tik padidina paaugliams kylančias rizikas. Kitas klausimas, kokiais nelegaliais būdais tokios cigaretės patenka į paauglių rankas“, – pastebi EPA atstovė.

Pavojingos ir elektroninių cigarečių atliekos 

L. Jurevičienė taip pat primena, kad nebeveikiančios, nebenaudojamos elektroninės cigaretės priskiriamos elektronikos atliekoms. Be to šiems produktams pagaminti naudojama įvairių metalų ir kitokių įvairių medžiagų, tad siekiant tvarumo dera jas atgauti perdirbant atliekas.

Elektroninės cigaretės, įskaitant įkraunamas baterijas ir kasetes bei talpas, kuriose yra cigaretėms skirtų nikotino tirpalų, gali kelti pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, jei jos netinkamai šalinamos. Šių atliekų jokių būdu negalima mesti į įprastą šiukšliadėžę ar kanalizacijos sistemą.

„Netinkamas elektroninių cigarečių ir elektroninių skysčių produktų išmetimas gali pakenkti aplinkai. Nikotino tirpalo likučiai gaminyje gali prasiskverbti į gruntą ar vandenį ir sukelti pavojų laukinei gamtai bei žmonėms. Laikui bėgant, į aplinką gali patekti ir šių cigarečių baterijose esantys junginiai. Be to, netinkamomis sąlygomis laikomos ličio jonų baterijos gali sprogti. Todėl, be sveikatos iššūkių, kyla ir saugaus atliekų šalinimo būtinybė. Kad ir kas naudotų minėtas cigaretes, jų atliekos turėtų būti išmetamos į specialiuosius elektronikos atliekoms skirtus konteinerius“, – pabrėžia L. Jurevičienė.

EPA atstovė primena, kad smulkiajai elektronikai ir baterijoms skirtus konteinerius galima rasti daugelyje šalies prekybos centrų, bibliotekose, kitose įstaigose. Be to, baterijoms yra skirtos atskiros talpos.