Daugelis pritartų, kad vairuoti elektromobilį šiandien yra modernu, ir pažangu. Vis dėlto elektromobilio istorijai – jau beveik 200 metų, ir kadaise jis konkuravo ne tik su vidaus degimo varikliais varomomis mašinomis, bet ir su arkliais. Ir nors šiandien ne vienam vyrui vairuoti automobilį atrodo garbinga ir verta pasididžiavimo, buvo metas, kai tokios mašinos buvo vertinamos kaip moteriškos. Šiandien elektromobilių gamintojai nerimauja dėl kitų dalykų: ar užteks elektromobilių baterijoms reikalingų iškastinių medžiagų ir ar dėl jų trūkumo šios transporto priemonės vėl taps daugeliui per brangios.

Elektromobilių tik daugės

„Daugelis rinkos ekspertų spėja, kad per artimiausią dešimtmetį naujai parduodamų automobilių rinkoje elektromobilių dalis turėtų išaugti iki 50 proc. rinkos. Kai kuriose šalyse dėl mokestinių lengvatų šis rodiklis stebimas jau dabar. Elektromobilių rinkos augimą lems technologijų raida, serijinės gamybos verslo ypatumai bei mažėjančios elektromobilių baterijų kainos“, – sako Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmininkas Laurynas Jokužis.

Pasak L. Jokužio, pavyzdys, kalbant apie rinkos tendencijas, galėtų būti Norvegija: jei naujas elektromobilis kainuoja tiek pat, kiek ir naujas automobilis su vidaus degimo varikliu, tai žmonės renkasi elektromobilį, nes jo eksploatacija yra žymiai pigesnė, be to, mažiau apribojimų važiuojant miestuose. „Pardavimų augimą labiausiai lems kaina. Jau šiandien prabangus elektromobilis kainuoja tiek, kiek ir prabangus automobilis su vidaus degimo varikliu. Žemos klasės automobilis su vidaus degimo varikliu vis dar yra pigesnis už jo elektrinį analogą, bet iki 2023–2025 metų šios kainos susilygins“, – įsitikinęs L. Jokužis.

Nors šiandien puikiai matome, kaip elektromobilių istoriją veikė iš augančios degalų rinkos trauktis nenorintys naftos pramonininkai, tačiau, anot L. Jokužio, kokiai nors naujai atakai ir poveikiui naftos pramonė jau pavėlavo. Pernelyg išsivystė elektromobilių technologijos, elektromobiliai turi tendenciją pigti, o prie šių transporto priemonių kainų mažėjimo dar prisideda ir valstybių reguliavimas, siekiant taršos mažinimo. „Elektromobiliai siejami su stiprėjančiomis švarių technologijų tendencijomis. Tie patys naftos magnatai investuoja į žaliąją energiją, į elektromobilių gamybos pramonę, saulės baterijas ir panašiai“, – aiškina Lietuvos elektromobilių asociacijos vadovas.

Baterijoms reikalingų medžiagų atsargos senka

Ne visi elektromobilių ir visos elektronikos rinkos dalyviai yra tokie optimistiški: kai kas mano, kad elektromobilių baterijų kainos gali taip stipriai nemažėti ar netgi priešingai – pabrangti.

„Nemažai elektronikos ir elektromobilių gamintojų su nerimu prakalbo apie kobalto trūkumą, o „Tesla“ paskelbė susirūpinusi dėl sparčiai senkančių nikelio, vario ir ličio atsargų. Tai kelia naujus iššūkius visai elektronikos rinkai, įskaitant ir elektronikos atliekų sektoriui. Juk šių iškastinių metalų yra elektronikos atliekose, o jos, kaip teko ne sykį patirti, daugeliui vartotojų dažnai panašios į plastiko atliekas ir pakliūvą į plastikui skirtus konteinerius arba dar blogiau – į konteinerius, skirtus po rūšiavimo likusioms atliekoms surinkti. Turime puikiai veikiantį mūsų asociacijos elektronikos atliekų surinkimo tinklą, visais įmanomais būdais skleidžiame žinią apie elektronikos atliekų keliamą pavojų žmonių sveikatai“, – sako Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas.
Pasak L. Ivanausko, įvairių retųjų metalų reikia ne tik elektromobilių baterijoms, bet ir modernėjančiai bei gausėjančiai automobilių elektronikai, įskaitant ir autonominių ar savavaldžių automobilių sistemas.

„Europos Sąjungos duomenimis, teisingai sutvarkoma tik trečdalis visų elektronikos atliekų, o juk šios atliekos įvardijama kaip sparčiausiai auganti atliekų dalis visame pasaulyje. Jei išmoktume tvarkyti šias atliekas, iškastinių medžiagų problema nebeatrodytų tokia aštri“, – atkreipia dėmesį L. Ivanauskas.

Elektromobilių istorija: 10 įdomiausių faktų

1. Elektromobilių istorijai – greitai 200 metų. Anyosas Jedlikas, vengrų išradėjas, 1828 m. sukūrė elektros variklio pirmtaką bei pagamino šiuo varikliu varomą nedidelį modelio automobilį. 1834 m. Vermonto (JAV) kalvis Tomas Davenportas pastatė panašią priemonę, kuri riedėjo trumpu, apskritu elektrifikuotu takeliu. Tais pačiais metais profesorius Sibrandusas Stratinghas iš Groningeno (Nyderlandai) ir jo padėjėjas Christopheris Beckeris sukūrė nedidelio masto elektromobilį, varomą neįkraunama baterija.
2. Pagrindinis konkurentas – arklys. XIX amžiaus pabaigoje pagrindinė transporto rūšis vis dar buvo arklys. Vis dėlto jau buvo galima įsigyti benzinu, garu ir elektra varomų automobilių, besivaržančių dėl dominavimo rinkoje. Elektromobiliai buvo viena iš keturių tuo metu pasirenkamų transporto priemonių, įskaitant arklį. Nepaisant kai kurių to meto elektromobilių trūkumų, ši transporto priemonė, kaip ir šiandien, buvo tyli, palyginti lengvai valdoma.
3. Pirmieji akumuliatoriai. Atradus elektros energiją, pirmoji būtina sąlyga norint sukurti elektromobilius buvo patikima įkraunama baterija. Įkraunamos baterijos, kurios buvo tinkamos priemonės elektros energijai kaupti transporto priemonėje, atsirado tik 1859 m., kai prancūzų fizikas Gastonas Plante išrado švino-rūgšties akumuliatorių. Technologiją dar patobulino kitas prancūzas Camille Alphonse Faure, žymiai padidinęs akumuliatoriaus talpą 1881 m. Tai paskatino baterijų gamybą pramoniniu mastu.
4. Moterų mašina. Ankstyvieji elektromobiliai rado pelningą rinką – tapo miestų transportu. Tarp pagrindinių jų vartotojų buvo moterys: jų manymu, lengvai eksploatuojami elektromobiliai puikiai tiko trumpoms kelionėms po miestą. Dėl to ankstyvieji elektromobiliai buvo suvokiami „moteriški automobiliai“. Tai buvo atsakymas į klausimą, kodėl kai kurie automobilių gamintojai pritvirtino radiatorius prie automobilių priekio, kad užmaskuotų automobilio varomąją sistemą.
5. Aukso amžius ir pirmieji elektriniai taksi. Susidomėjimas motorinėmis transporto priemonėmis labai išaugo XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Prancūzija ir Jungtinė Karalystė buvo pirmosios šalys, palaikančios plačią elektrinių transporto priemonių plėtrą. 1888 m. Pirmąjį elektromobilį Vokietijoje pagamino inžinierius Andreasas Flockenas. Elektra varomi taksi išpopuliarėjo XIX amžiaus pabaigoje. 1897 m. Londone Walteris C. Berseris suprojektavo tokių taksi parką Londone. Dėl dūzgiančio triukšmo jie buvo pravardžiuojami „kolibriais“.
6. Koją kišą naftos pramonė. XX amžiaus pradžioje sulaukęs sėkmės elektrinis automobilis pradėjo prarasti savo pozicijas automobilių rinkoje. Patobulintai kelių infrastruktūrai reikėjo didesnio asortimento transporto priemonių, nei siūlo elektromobiliai. Pasaulyje atradus dideles naftos atsargas benzino buvo nesunku gauti už prieinamą kainą. Benziną naudojantys automobiliai dabar galėjo keliauti toliau ir greičiau nei lygiaverčiai elektromobiliai. „Ford“ modelio „T“ masinė gamyba kartais vadinama ankstyvųjų laikų elektromobilių mirties ženklu. 1912 m. „T“ modelis kainavo apie 650 JAV dolerių – elektrinė alternatyva kainavo beveik tris kartus daugiau – apie 1750 JAV dolerių. Dauguma elektromobilių gamintojų nutraukė jų gamybą ar net sustabdė savo veiklą.
7. Naftininkų sunkumai – naujas postūmis. Naftos rinkos svyravimai vėl paskatino domėtis elektromobiliais. Be to, vis labiau kalbama apie miestų oro taršą automobilių išmetamosiomis dujomis. Pirmasis šiuolaikinio amžiaus elektrinis automobilis, sukurtas 1990-aisiais, buvo „General Motors EV1“. Šį posūkį iš dalies įkvėpė Kalifornijos oro išteklių valdyba (CARB), įpareigojusi pagrindinius JAV gamintojus sukurti neteršiančias transporto priemones. Daugelis sukūrė ir pagamino elektromobilius, bet jų nereklamavo, be to, siūlė terminuotą nuomą be galimybės nusipirkti. Automobilių gamintojai buvo kaltinami, kad tik imituoja savo elektromobilių rinkos kūrimą, o iš tiesų suvienijo jėgas su naftos pramonės lobistais, sykiu energingai protestuodami prieš CARB politiką.
8. Pirmasis Mėnulyje. 1971 m. liepos 31 d. elektromobiliui buvo suteiktas išskirtinis išskirtinumas – jis tapo pirmąja transporto priemone, žmogaus vairuojama Mėnulyje. Tai buvo „Lunar Roving Vehicle“, panaudotas per „Apollo15“ misiją.
9. 2008 metais savo pirmąjį „Tesla Motors“ savo pirmąjį elektromobilį „Roadster“, kuriame panaudota moderniausia akumuliatorių technologija bei elektrinė jėgos pavara. Tai buvo elektrinis automobilis, galintis įveikti daugiau kaip 320 kilometrų vienu įkrovimu bei pasiekti 200 km/h greitį .
10. Daugiau švaros. XXI amžiaus pradžiai buvo būdingas ir augantis susirūpinimas problemomis, susijusiomis su angliavandenilinius degalus naudojamomis transporto priemonėmis, įskaitant žalą Lengvųjų elektromobilių ir įkraunamų hibridų bendras pardavimas 2018 m. gruodžio mėn. viršijo 5 milijonus.

EPA taip pat atkreipia dėmesį, kad elektromobilių istorijai žymią įtaką gali padaryti ir elektronikos atliekų kultūros progresas. Saugiai ir atsakingai atsisveikinti su šiomis atliekomis galima ištisus metus. Daugelyje parduotuvių, bibliotekų, mokslo įstaigų, taip pat ir pašto skyriuose galima rasti konteinerius smulkiajai elektronikai, baterijoms ir dujošvytėms lempoms, o stambiagabaritę elektronikos įrangą EPA išveža nemokamai – tereikia užsiregistruoti organizacijos svetainėje www.epa.lt arba paskambinti telefonu 8 695 55 111.

Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)

Elektronikos platintojų asociacija  yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Electrolux“, „Bosch“, „Siemens“, „Miele“, „Whirlpool“ ir kt. EPA vykdydama savo veiklą organizuoja atliekų surinkimą bei šalies mastu finansuoja daugiau kaip 67,6 proc.  elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą.

Daugiau informacijos teirautis: Neringa Baranauskienė, UAB „IC Baltic“, tel. +370 699 95672, e. paštas [email protected].