Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) inicijuoto tyrimo metu beveik pusė respondentų nurodė, kad dalis prietaisų, įsigytų 2018–2020 metais, buvo per mažai naudojami ir tik užėmė vietą namuose. Tuo tarpu sandėliukuose ir spintelėse sugedusią smulkiąją buitinę techniką 2019–2020 metais pasidėję laikė net 38 proc. respondentų.

Beveik pusė respondentų įsigijo elektronikos, kuri tik užima vietą

Elektronikos prietaisai gaminami su vis daugiau funkcijų, rinkoje pasirodo ir visiškai naujus veiksmus atliekančių elektronikos gaminių, kurie skirti palengvinti ar paįvairinti buitį. Bet ar visi tokie prietaisai naudojami, ar dalis jų nenugula ilgam lentynose, stalčiuose, spintelėse? Pagal į rinką patenkančios elektronikos srautą yra įvertinama, ar elektronikos atliekų surenkama tiek, kiek reikėtų pagal valstybės nustatytas užduotis. Tad jeigu elektronikos prietaisas nėra nei naudojamas, nei išmetamas į specialųjį konteinerį kaip atlieka, tokia padėtis gali versti spėlioti, kur atsiduria tam tikra smulkiosios elektronikos dalis.

Norėdama sužinoti, kokia yra smulkiosios elektronikos įsigijimo ir atsikratymo elgsena, EPA inicijavo tyrimą. Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ liepos 19–29 d. atliktame tyrime dalyvavo 1005 18–75 metų amžiaus šalies gyventojai. Tyrime buvo naudojamas kvotinės  atrankos metodas, apklausos dalyviams užduodant tris pagrindinius klausimus ir greta jų pateikiant keletą atsakymų variantų.

Respondentų buvo klausiama, kuriuos  smulkiosios buitinės elektronikos prietaisus, įsigytus 2018–2020 m., jie vertintų kaip labiausiai nepasiteisinusius namų ūkyje. Kaip mažiausiai pasiteisinę prietaisai (15–16 proc.) respondentų buvo įvardinti elektrinė sulčiaspaudė, elektrinis arbatinukas ar kavinukas, elektrinė vaflinė ar blynų keptuvė.

Apklausa taip pat parodė, kad net 34 procentai tyrimo dalyvių minėtu laikotarpiu nepirko jokių smulkiosios buitinės technikos prietaisų, o dauguma jų buvo jauniausio amžiaus respondentai, kurie tikriausiai gyvena kartu su tėvais ar tiesiog ne tiek daug dėmesio skiria buičiai kaip vyresnio amžiaus, šeimas sukūrę ar vaikus auginantys apklausos dalyviai.

Respondentų taip pat buvo teiraujamasi, dėl kokių priežasčių tam tikrus smulkiosios buitinės elektronikos prietaisus jie vertina kaip nepasiteisinusius. Paaiškėjo, kad net 49 proc. apklausos dalyvių tokių daiktų nepasiteisinimo rodiklis buvo, kad jie buvo per mažai naudojami, tik užėmė vietą. Kur kas mažiau apklausos dalyvių prietaiso nepasiteisinimo priežastimi įvardijo tai, kad jis sulūžo ar sugedo nepataisomai (18 proc.), veikė neefektyviai ar trūko galingumo (18 proc.), sugedo, o taisyti pasirodė per brangu (14 proc.), buvo nepatogu naudoti (14 proc.), nepatiko ar nederėjo dizainas (8 proc.), pasirodė per mažai funkcijų (7 proc.).

Atsakymai apie nepasiteisinusius prietaisus kelia klausimą, kokie gi buvo vartotojų motyvai, kai jie priėmė sprendimą įsigyti daiktą. Pastaruoju metu kaip vienas būdingų elgsenos požymių įvardijamas emocinis apsipirkinėjimas, kai pirkinys ar net pats pirkimo procesas vertinamas kaip geras emocijas sukeliantys dalykai. Tokiais atvejais realus poreikis turėti ir naudoti daiktą deramai neįvertinamas. Atsižvelgiant į dažnai prastą emocinę visuomenės būklę pandemijos metu, taip pat apribotas renginių ir pramogų galimybes, galima būtų spėti, kad emocinio pirkimo veiksnys tik sustiprėjo. Kiek yra pagrįstas toks spėjimas, galėtume atsakyti tik atlikę papildomus vartotojų elgsenos tyrimus.

Sugedusios elektronikos sukaupta net 38 proc. respondentų namuose

Pastarojo tyrimo metu buvo pakartotinai siekta išsiaiškinti, kur apklausos dalyviai padėjo sugedusius smulkiosios buitinės elektronikos prietaisus 2019–2021 m. laikotarpiu. Toks klausimas EPA inicijuojamuose tyrimuose užduodamas periodiškai, norint suprasti elektronikos atliekų judėjimo tendencijas ar kliūtis. Šį sykį paaiškėjo panaši tendencija, apie kurią kalbame ne vieneri metai: sandėliukuose ir spintelėse kaupti sugedusią smulkiąją buitinę techniką minėtu laikotarpiu buvo būdinga net 38 proc. respondentų. Toks tyrimo rodiklis padėtų atsakyti į klausimą, kur tariamai dingsta elektronikos atliekos, kurių surinkimą turėtų organizuoti gamintojų atsakomybės principą įgyvendinanti EPA ar kitos tas pačias funkcijas vykdančios organizacijos.

Tik mažiau nei trečdalis apklausos dalyvių sugedusią techniką išmetė į specialiuosius elektronikos atliekoms skirtus konteinerius, o net 11 proc. apklausos dalyvių tokį laužą metė į bendrųjų atliekų konteinerius. Tik nedidelė dalis sugedusios smulkiosios buitinės elektronikos atiduodama pardavėjams (6 proc. respondentų), parduodama pagal skelbimą (6 proc.), atiduodama nemokamai pagal skelbimą ar pristatoma į atiduotuvę (9 proc.) ar padovanojama artimam žmogui / draugui (11 proc.).