Šviesomis mirgantis žiemos švenčių laikotarpis daugelį nuteikia džiugiai. O kaip iš kosmoso ištisą parą ir visus metus spindintys didieji pasaulio miestai? Kaip tai atrodo pasaulio energijos krizės ir drastiškos klimato kaitos požiūriu? Daugelis girdėjo apie būtinybę prigesinti šviesas, taupant piniginės išlaidas ar mažinant CO₂ išmetimus, bet turbūt tik nedidelė Lietuvos gyventojų dalis yra girdėjusi terminą „šviesos tarša“.

 

Per daug šviesos – nesveika

„Naujausių tyrimų duomenimis, per pastaruosius 25 metus šviesos tarša išaugo 49 proc. Tai reiškia, kad visame pasaulyje naudojama vis daugiau lempų ir lempučių, ir iššūkiu tampa ne tik jų atliekų surinkimas ir perdirbimas, tvarios apšvietimo technologijos, bet ir pačios šviesos poveikis pasaulio ekosistemoms, kurios per ilgus tūkstantmečius prisitaikė gyventi dienos ir nakties režimu“, – sako Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė.

Šviesos taršos poveikį tyrinėjantys mokslininkai atkreipia dėmesį, kad nebesutemstanti aplinka sutrikdo paukščių migraciją, vabzdžių, voragyvių, įvairių augalų gyvybinius ciklus. Per didelis, tamsos ir šviesos ritmą sujaukiantis dirbtinis apšvietimas taip pat vertinamas kaip neigiamą poveikį žmogaus sveikatai turintis veiksnys. Aptinkama jo sąsajų su regėjimo pažeidimais, nemiga, nutukimu, depresija ir net krūties vėžiu – visa tai nutinka dėl to, kad dėl tamsos trūkumo sutrinka žmogaus organizmo hormono melatonino gamyba.

Modernūs šviestuvai – mažesnė šviesos tarša

Nors Lietuva nepriskiriama prie daugiausia šviesą į kosmosą spinduliuojančių valstybių, vis dėlto šviesos tarša kaip reiškinys yra žinomas ir sostinės apšvietimu besirūpinančiai bendrovei „Vilniaus apšvietimas“.

„Keisdami senus natrio lempų žibintus į LED šviestuvus, prisidedame prie šviesos taršos mažinimo. Kadangi nauji gatvių šviestuvai turi lygius stiklus ir optinius lęšius, kurie nukreipia šviesos srautą tik žemyn į norimus apšviesti kelius ir takelius, taip išvengiama pašalinio šviesos sklidimo į viršų  – dangaus skliauto kryptimi ar į šonus, apšviečiant neaktualias erdves. Naujos kartos šviestuvuose taip pat yra įdiegti pritemdymo grafikai, dėl to mažiau aktyviu paros metu į aplinką atiduodamas mažesnis šviesos srautas“, – aiškina  bendrovės „Vilniaus apšvietimas“ vadovas Andrius Deimantas.

Naujų Vilniuje veikiančių LED šviestuvų technologija leidžia lengvai valdyti šviestuvo naudojamą galią, tokiu būdu reguliuojamas apšvietimo intensyvumas. Judriausiu arba piko metu vakarais apšvietimas įjungiamas 90 proc. (10 proc. pritemdytu) intensyvumu, vėliau apšvietimo lygis sumažėja iki 70 proc. intensyvumo, o nuo 23 val. paliekamas minimalus iki 40 proc. apšvietimo intensyvumo lygis tam, kad ryškus apšvietimas netrukdytų gyventojams ramiuoju paros metu. O nuo 6 val. ryto, kai miesto ritmas įgauna pagreitį, apšvietimas vėl įjungiamas 90 proc. intensyvumu.

Kaip pavyzdį A. Deimantas pateikia konkretų problemos sprendimo atvejį, kai gyventojai kreipiasi dėl to, kad koks nors šviestuvas sukuria nepatogumus – perteklinė šviesa sklinda pro langą į gyvenamąją patalpą, trukdo miegoti. Kadangi kiekvieną šviestuvą galima valdyti individualiai, problema išsprendžiama, pakoreguojant konkretaus šviestuvo pritemdymo profilį bei šviesos sklaidos kampą.

Modernizuodamiesi sumažino CO₂ taršą

Pasak bendrovės vadovo, nuo 2019 metų sostinėje vykdomas miesto apšvietimo tinklo modernizavimo projektas, keičiant senus natrio lempų žibintus į naujus LED šviestuvus, tiesiami elektros kabeliai, montuojamos naujos atramos ir išmaniosios maitinimo spintos. Įgyvendinant šį projektą reguliuojamas Vilniaus miesto gatvių apšviestumo lygis ir gerinama jo kokybė, sutaupomos Vilniaus miesto gatvių apšvietimui reikalingos lėšos, sumažinamas CO₂ išmetimas į aplinką. Skaičiuojama, kad tinklo modernizavimas anglies dioksido kiekį sumažina net 40–60 proc.

Šiuo metu visa sostinės apšvietimui naudojama elektros energija įsigyjama tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių – taip irgi prisidedama, mažinant neigiamą poveikį aplinkai. Negana to, modernizavus apšvietimo tinklą, gerokai rečiau susiduriama su gedimais, o ir remonto darbai įvykdomi daug greičiau. Sutaupoma, rečiau važinėjant į gedimo vietą, o tai irgi prisideda prie taršos mažinimo. Be to, pastaruoju metu sostinėje diegiami ir autonominiai saulės energija maitinami gatvių apšvietimo sprendimai, ruošiamas elektromobilių įkrovimo stotelių nuo apšvietimo stulpų projektą, taip siekiant sumažinti Vilniaus miesto oro užterštumą ir paskatinti vilniečius pasirinkti alternatyvias transporto priemones.

Vis dėlto tinkamas sostinės apšvietimas yra ir miesto kultūros dalis, todėl taupymas nėra vienintelis modernių sprendimų kriterijus. Todėl „Vilniaus apšvietimo“ specialistų komandos rūpinasi ne tik gatvių ir kiemų, bet ir skulptūrų, paminklų, maldos namų apšvietimu bei įvairių pastatų ar Neries upės tiltų trumpalaikiu proginiu apšvietimu. Šiemet Kalėdų sezonu didesnis dėmesys buvo skirtas ne tik Lukiškių aikštės šventinėms dekoracijoms – šviečiančių puošmenų šiemet sulaukė ne vien miesto centras, bet ir kiti parkai bei skverai, kaip pavyzdžiui, Reformatų skverą papuošė įspūdinga fontaną primenanti šviesos instaliacija.

Nebenaudojami šviestuvai ir lempos – elektronikos atliekos

Bendrovės „Vilniaus apšvietimas“ vadovas A. Deimantas taip pat pabrėžia, kad jų įmonė atsakingai pasirūpina, kad jos veiklos metu susidariusios žibintų ir lempų atliekos patektų į įgaliotų tvarkytojų rankas. Vykdant modernizavimo projektą tvarkymui jau yra perduota 28 tūkst. lempų ir tiek pat šviestuvų, kurių svoris sudarė apie 80 tonų. Perdirbimui taip pat buvo parduota per 400 tonų juodojo metalo laužo.

„Vis daugiau gyventojų ir įmonių supranta, kad šviestuvų ir lempų atliekos nėra tas pats, kas stiklo, metalo ar plastiko atliekos. Net ir paprastas nebenaudojamas, sulūžęs stalinis šviestuvas, kuris mums atrodo metalinis ar plastikinis, yra smulkiosios elektronikos atlieka, kurios vieta – specialusis elektronikos atliekų konteineris. Tuo tarpu lempučių atliekoms yra skirtos atskiros talpos. Visas šias atliekas galima patogiai išmesti šalies prekybos centruose, specializuotose parduotuvėse, bibliotekose ir kitose įstaigose“, – aiškina EPA projektų vadovė L. Jurevičienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad jei elektronikos atliekos ar lempučių atliekos pateks į mišriųjų komunalinių atliekų konteinerius, jos gali tapti tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai kenksmingais teršalais.