Jungtinės Tautos šiais metais paskelbė – pasaulis pralaimi kovą prieš elektronikos atliekas, nes jų kiekiai auga penkis kartus greičiau nei perdirbimo rodikliai. Optimizmo, kad ši situacija greitai pagerės, nedaug, nes vartotojų įpročiai keičiasi labai pamažu. Tą liudija ir Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.

Elektroninių atliekų kiekis kasmet auga

Šiandien jau negalime įsivaizduoti savo kasdienybės be įvairių baterijų. Taip, be jų neveiks televizoriaus ar garažo durų pultelis, laikrodis, žadintuvas. Baterijos – tai ne tik keičiamos cilindro ar tabletės formos baterijos ar akumuliatoriai. Baterijos užtikrina mūsų mobiliųjų telefonų, kompiuterių ar kitų prietaisų, kuriuos vadiname „įkraunamais“, veiklą. Ir būtent tokių baterijų surinkimas kelia vis daugiau iššūkių.

Šiais metais paskelbtos Jungtinių Tautų pasaulinės elektroninių atliekų stebėsenos ataskaitos duomenimis, 2022-aisiais pasaulyje susidarė 62 mln. metrinių tonų elektroninių atliekų. Elektroninės atliekos – tai bendras terminas bet kokiam išmestam gaminiui, kuris turi kištuką arba bateriją ir kuriame dažnai yra toksiškų ir pavojingų medžiagų, pavyzdžiui, gyvsidabrio ir švino. Ataskaitoje teigiama, kad 2022 metais, palyginti su 2010-aisiais, pasaulinis elektroninių atliekų kiekis išaugo 82 proc., o iki 2030 m. padidės dar 32 proc. ir pasieks 82 mln. metrinių tonų.

Ypač neramina faktas, kad 2022 metas tik mažiau nei ketvirtadalis (22,3 proc.) per metus susidarančios elektroninių

 atliekų masės buvo tinkamai surinkta ir perdirbta, todėl prarasta apie 62 mlrd. dolerių vertės išgaunamų gamtos išteklių, tuo pačiu didėja aplinkos tarša.

Nors elektronikos atliekų surinkimo rodikliai Europos Sąjungoje gerėja, tačiau daugeliui šalių nepavyksta surinkti ES nustatytų kiekių, o ir, pavyzdžiui, baterijų bei akumuliatorių atliekų surinkimo užduotys vis didėja. Iki šiol pakakdavo surinkti 45 proc. tokių atliekų, skaičiuojant nuo per praėjusius trejus metus rinkai pateiktų produktų kiekio, tačiau 2027 metais jau turėsime surinkti 63 proc. nešiojamųjų baterijų atliekų, o 2030 metais – 73 proc. Kiek tai realu?

Vartotojų įpročiai per pastaruosius metus beveik nepasikeitė

Siekdama išsiaiškinti vartotojų įpročius šių metų spalį EPA atliko šalies gyventojų tyrimą dėl elektronikos prietaisams skirtų baterijų naudojimo bei šalinimo. Analogiškas tyrimas buvo atliktas ir 2023 metų birželį, tai leidžia palyginti, kaip keitėsi respondentų atsakymai.

Daugumos (77 proc.) šalies gyventojų įpročiai, naudojant elektronikos prietaisams skirtas baterijas per pastaruosius dvejus metus, nepasikeitė: 36 proc. toliau perka tik keičiamas baterijas (padidėjo nuo 32 proc. 2023 m. balandžio mėn.), 34 proc. vis dar perka tiek keičiamas, tiek įkraunamas baterijas (padidėjo nuo 31 proc.), o 7 proc. perka tik įkraunamas baterijas (sumažėjo nuo 13 proc.).

Vis dėlto, 15 proc. respondentų įpročiai pasikeitė: 11 proc. pradėjo dažniau pirkti įkraunamas baterijas (sumažėjo nuo 14 proc.), o 4 proc. pradėjo pirkti tik įkraunamas baterijas. Mažuma (8 proc.) apskritai nenaudoja prietaisų, kuriems reikalingos baterijos.

Tik keičiamas baterijas dažniau perka moterys, taip pat vyresni nei 46 metų respondentai, didžiųjų miestų ir rajonų centrų gyventojai. Tik įkraunamas baterijas dažniau pradėjo pirkti aukštesnio išsimokslinimo atstovai.

75 proc. besinaudojančių prietaisais, kuriems reikalingos baterijos, panaudotų baterijų šalinimo įpročiai 2023 metais nepasikeitė: 59 proc. išmeta baterijas į specialias surinkimo dėžutes (padidėjo nuo 53 proc.), 9 proc. išmeta kartu su bendrosiomis komunalinėmis atliekomis, 4 proc. kaupia panaudotas baterijas namuose (sumažėjo nuo 7 proc.), o 3 proc. – išmeta į plastiko ir metalo atliekoms skirtą konteinerį.

Kita vertus, 25 proc. respondentų baterijų šalinimo įpročiai per pastaruosius 2 metus pasikeitė: 20 proc. dabar išmeta baterijas į specialias surinkimo dėžutes, po 2 proc. – šalina baterijas kartu su bendrosiomis komunalinėmis atliekomis / panaudotas baterijas kaupia namuose, o 1 proc. baterijas išmeta į plastiko ir metalo atliekoms skirtą konteinerį.

Dauguma (72 proc.) apklaustųjų prieš išmesdami nebenaudojamą elektronikos prietaisą baterijas visada išima (padidėjo nuo 63 proc.). 19 proc. kartais baterijas išima, o kartais išmeta kartu su nebenaudojamu prietaisu (sumažėjo nuo 27 proc.). Mažuma (8 proc.) tyrimo dalyvių, naudojančių prietaisus, kuriems reikalingos baterijos, išmesdami nebenaudojamus elektronikos prietaisus neišima baterijų.

Kartais baterijas išimantys, o kartais išmetantys kartu su prietaisu / žaislu dažniau atsakė 36-45 metų amžiaus, žemesnio išsimokslinimo apklaustieji. Visada išima – taip teigė aukštesnio išsimokslinimo respondentai, didžiųjų miestų ir rajonų centrų gyventojai.

Sukurta patogi panaudotų baterijų surinkimo sistema

„Tokie respondentų atsakymai ir stebina, ir liūdina. Atrodo, jau visi gyventojai turėtų žinoti, tai skelbiama ir oficialiuose dokumentuose, kad baterijas draudžiama išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, nes jose gali būti pavojingų cheminių medžiagų, metalų, pavyzdžiui, sieros rūgšties, kadmio, ličio ar švino, kurie gali užteršti dirvožemį, vandenis.  Be to į mišrių komunalinių atliekų konteinerį išmestos baterijos ar įkraunami elementai gali tapti gaisro priežastimi“, – komentavo tyrimo rezultatus Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas.

Pasak jo, tokie respondentų atsakymai stebina dar ir dėl to, kad atsisveikinti su elektronikos atliekomis yra kaip niekada paprasta. Konteinerius smulkiosios elektronikos atliekoms galima rasti prekybos centruose, bibliotekose, įvairiose kultūros, švietimo, administravimo įstaigose. Jau daugiau kaip 10 metų EPA iš namų nemokamai surenka ir stambiosios elektronikos atliekas – šaldytuvus, skalbykles, indaploves, gartraukius ir pan., tereikia paskambinti +370 695 55111 arba www.epa.lt svetainėje, čia galima rasti ir elektronikos atliekų surinkimo vietų sąrašą.

Dėl tinkamai nesurenkamų susidarančių baterijų atliekų, kurias būtų galima naudingai perdirbti, kenčia aplinka, kenčiame mes patys, kentės ir mūsų piniginės, nes kils naujų prietaisų kainos, o pristigus išteklių gali vėluoti ir kai kurių gaminių užsakymai

EPA inicijuotą apklausą atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Spalio mėnesį atlikto tyrimo metu buvo apklausta 1008 respondentai, kurių amžius 18–75 metai.