(Aplinkosauginio projekto „Mąstau. Rūšiuoju. Gyvuoju!” metu atliktos apklausos rezultatai)

Jau antrus metus Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) organizuojamas aplinkosauginis projektas „Mąstau. Rūšiuoju. Gyvuoju!”, sėkmingai startavęs Lietuvos mokyklose, šiemet sulaukė ypatingai daug dėmesio ir Kauno bei Klaipėdos darželiuose. Visą kovo mėnesį tiek vaikai, tiek jų auklėtojai bei tėveliai buvo kviečiami mokyti artimuosius teisingo atliekų rūšiavimo pagrindų ir rinkti elektronines atliekas į specialias dėžutes. Projekto dalyviai buvo itin aktyvūs – abiejuose miestuose surinkta daugiau nei 1 tona baterijų ir beveik 100 senų mobiliųjų telefonų!

Projekto metu atlikta „Atliekų rūšiavimo įpročių šeimoje” apklausa, kurioje dalyvavo 1271 šeima (Klaipėdoje – 870, Kaune – 401), o anketos išdalintos beveik 200 darželių grupių tėvams. Gauti duomenys parodė, kad atliekų rūšiavimo tendencijos bei šeimų įpročiai Kaune ir Klaipėdoje labai panašūs, todėl galutiniai rezultatai apžvelgiami bendrai.

Elektronikos platintojų asociacija (EPA) dėkoja visiems, dalyvavusiems apklausoje, taip pat pedagogams, padėjusiems ją įgyvendinti ir aktyviai prisidedantiems prie vykdomų aplinkosauginių projektų bei jaunuomenės ugdymo.

APKLAUSOS REZULTATŲ APŽVALGA

Nuo pat gimimo įvairių technologijų ir elektroninių prietaisų apsupti vaikai – neišvengiama kasdienybė, todėl tik nuo mažų dienų kryptingai šviečiant jaunąją kartą, didėja ir visų gyventojų aplinkosauginis sąmoningumas. Skandinavai tai suvokė jau prieš gerą dvidešimtmetį ir džiaugiasi pirmąja išauginta tokios sistemos karta, o ką apie tai mano ir kaip atliekas tvarko jaunos šeimos Lietuvoje?

Atsakingo vartojimo link

Vos prieš kelis metus Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai nedžiugino – jokių atliekų nerūšiavo net trečdalis šalies gyventojų, tačiau pastaruoju metu situacija gerėja. Akivaizdų atliekų tvarkymo apimčių augimą įrodo ir Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) apklausoje gauti rezultatai: tik 7 proc. visų tyrime dalyvavusių šeimų niekada nerūšiuoja namuose susidariusių atliekų, kai tuo tarpu 38 proc. tėvų visada pasirūpina teisingu jų tvarkymu, o 55 proc. tai daro bent retkarčiais.

Apklausos dalyviai pažymėjo daugiausiai rūšiuojantys popierių (23 proc.), taip pat baterijas, elektronines atliekas (23 proc.), kurias netinkamai utilizuojant keliamas pavojus ne tik sveikatai, bet ir visai ekosistemai. Tiek kauniečiai, tiek klaipėdiečiai taip pat gausiai rūšiuoja stiklą (22 proc.) ir plastiką (22 proc.), rečiau metalą (10 proc.).

 

Situacija gerėja, tačiau rūšiavimo įgūdžių vis dar trūksta

Ekologinio visuomenės švietimo ir aktyviai vystomos atliekų surinkimo infrastruktūros dėka mažėja rūšiavimo metu daromų klaidų, o ir pakelėje besimėtanti sena skalbimo mašina ar televizorius tampa vis rečiau matomu vaizdu. Beveik pusė apklausoje dalyvavusių tėvelių (42 proc.), sugedus ar pasenus elektronikai, buitinei technikai, naudojosi specialiais konteineriais, įrengtais prekybos vietose, parduotuvėse, ugdymo įstaigose ir pan.

Kiti pardavė nereikalingus prietaisus metalo supirktuvei (22 proc.) ar nuvežė juos į stambiagabaričių atliekų aikštelę (16 proc.) Visgi, net 20 proc. jaunų šeimų buityje nebenaudojamus prietaisus paskutinį kartą paliko prie konteinerio, o didžiausią jų dalį sudaro visada (3 proc.) ir bent kartais rūšiuojantys (13 proc.) tėvai. Tai rodo, kad poreikis ir toliau šviesti Lietuvos gyventojus šia tema išlieka.

Aplinkosauginis vaikų švietimas – gerose rankose

Kalbant apie gamtosauginį jaunosios kartos švietimą, net 65 proc. tėvų, auginančių ikimokyklinio ar priešmokyklinio amžiaus vaikus yra patenkinti tokia darželiuose vykdoma ugdomąją veikla, o 13 proc. mano, kad tam galima skirti ir dar daugiau dėmesio. Aplinkosauginių renginių, edukacinių projektų, įvairų konkursų bei akcijų dėka pasiekiamas ne vienadienis efektas – švari aplinka ir antrinis atliekų panaudojimas vaikams tampa savaime suprantamu dalyku, o kartu atkreipiamas ir visuomenės dėmesys. Šia tema nuomonės neturėjo tik 14 proc. apklaustųjų, o 8 proc. pasisakė neturintys informacijos apie tokias ugdymo veiklas.

Išlaikant tęstinumą, ekologiniam švietimui daug dėmesio skiriama ir namuose. Beveik pusė apklausoje dalyvavusių tėvelių (45 proc.) kalba vaikams, kodėl reikia rūšiuoti ir kaip tai daryti teisingai, panaši dalis tai daro kartais (37 proc.). Sąmoningos jaunosios kartos privalumai jaučiami jau dabar – net 11 proc. apklausos dalyvių pažymėjo, kad suaugusiuosius šeimoje netgi dažniau sudrausmina ar atliekų tvarkymo moko pats vaikas. Šios temos namuose neplėtoja tik 7 proc. anketas pildžiusių tėvų.

 

Tyrimas atskleidė, kad, nepaisant keleto trūkumų, Kauno ir Klaipėdos miestų šeimos, auginančios priešmokyklinio ar ikimokyklinio amžiaus vaikus, ne tik aktyviai rūšiuoja buityje liekančias atliekas, bet ir stengiasi ugdyti socialiai atsakingą ateities kartą. Darželių aktyvumas aplinkosauginio projekto „Mąstau. Rūšiuoju. Gyvuoju!” metu ir surinkti įspūdingi kiekiai elektroninių atliekų rodo, kad prie gamtos išsaugojimo ir vaikų švietimo atliekų rūšiavimo temomis aktyviai prisideda ir ugdymo įstaigose dirbantys pedagogai.

Natūralu, kad socialiai atsakingas požiūris į aplinką ir atliekų tvarkymą neatsiranda per vieną dieną, tačiau bendradarbiaudami tarpusavyje galime ne tik pasiekti pavyzdinių šalių rezultatus, bet ir kurti švaresnę aplinką sau ir saugesnę ateitį vaikams.