Baterijų sąvoka, ėmus naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius, elektra varomą transportą, išsiplėtė. Saulės energija įkraunamas baterijas naudojame kiemo šviestuvams, užmiesčio nameliuose, keliaudami. Išgyvenimo ekspertai irgi ragina pasirūpinti įvairiomis baterijomis bei akumuliatoriais: tai gali labai praversti tiek dėl klimato kaitos poveikyje vis dažniau kylančių audrų, tiek dėl kibernetinių diversijų galimais elektros sutrikimų atvejais. Vis dėlto ugniagesiai gelbėtojai perspėja apie baterijų pavojus, o mokslininkai ir aplinkosaugininkai atstovai kviečia atremti visai planetai kylančius iššūkius.

Mums – nauda, Žemei – bėda

„Balandžio 22-ąją, Pasaulinę Žemės dieną, verta susimąstyti apie daugelį daiktų, kuriuos galime turėti tik dėl to, kad naudojame Žemės išteklius. Vieni tokių daiktų – kuo įvairiausios baterijos, kurioms pagaminti reikia sparčiai senkančių iškastinių išteklių. Baterijų poreikis pastaruoju metu auga milžiniškais greičiais. Skaičiuojama, kad iki 2050 m. globaliai bus išeikvota apie 10 proc. visų ličio ir beveik 100 proc. visų kobalto atsargų. Viena iš išeičių – baterijų perdirbimas. Deja, šiuo metu yra perdirbama tik apie 5 proc. ličio jonų baterijų atliekų“, – atkreipia dėmesį Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė.

Pasak EPA atstovės, ES rinkos analitikų skaičiavimu, pasaulinė baterijų paklausa iki 2030 m. turėtų išaugti 14 kartų, o ES tektų už 17 proc. šios paklausos. Tad neatsitiktinai ES pastaraisiais metais nuolat kelia klausimus tiek apie didesnį baterijų perdirbimą, tiek apie tvaresnes naujos kartos baterijas.

2019 m. tik 51 proc. ES parduotų nešiojamų baterijų buvo surinktos perdirbimui, o 2025 m. keliamas tikslas, kad šių surenkamų atliekų kiekis išaugtų iki 70 proc. L. Jurevičienė taip pat primena, kad savo šalyje pastaraisiais metais surenkame tik apie pusę nešiojamų baterijų atliekų kiekio, palyginti su rinkoje parduodamu jų kiekiu. Galima tik spėlioti, kiek jų patenka į sąvartynus kartu su bendrosiomis atliekomis bei tapusių pavojingais teršalais bei  kiek jų rastume pavojingai laikomų stalčiuose – išsipūtusių, ištekėjusių.

 

Gali sprogti, užsidegti, sukelti pavojų sveikatai

Ugniagesiai gelbėtojai savo ruožtu atkreipia dėmesį į pavojus, kuriuos kelia buityje naudojamos šiuolaikinės baterijos.

„Šiais laikais sparčiai vykstant globalizacijai bei ieškant alternatyvių ir efektyvių energijos rūšių, pasaulyje vis daugiau yra naudojami ličio jonų akumuliatoriai (baterijos). Ličio jonų akumuliatorių cheminės savybės skiriasi nuo prieš tai plačiai naudojamų akumuliatorių ar baterijų (nikelio-kadmio, nikelio-metalo hibrido, švino-rūgštinio). Ličio jonų akumuliatoriai yra efektyvesni, tačiau, vertinant gaisrinę saugą – pavojingesni“, – aiškina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Česūnas.

Pasak jo, ličio jonų baterijos kaista ir net gali užsidegti dėl proceso, kuris vadinamas nevaldomu temperatūros augimu (angl. thermal runaway). Specialisto aiškinimu, minėtose baterijose nevaldomas temperatūros augimas gali prasidėti dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, dažnai jį sukelia trumpas jungimas, kuris įvyksta įtrūkus neigiamus ir teigiamus polius skiriančiai membranai. Baterijos gali perkaisti ir tais atvejais, kai aplinkos temperatūra viršija 60 laipsnių pagal Celsijų.

Viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių yra tai, kad baterijos yra perkraunamos. Tarkime, jei įrenginys automatiškai neišjungia įkroviklio, kai baterija būna visiškai įkrauta. Dažnai šios baterijos yra linkusios kaisti ir dėl mechaninių pažeidimų (eksploatavimo metu baterija buvo paveikta smūgio ar pan.).

1. Česūno teigimu, pagrindiniai požymiai, kad baterija ar akumuliatorius gali užsidegti / sprogti yra šie: pati baterija ar akumuliatorius yra išsipūtęs,  matomas defektas (pažeistas korpusas), jaučiamas kaitimas (kaista pats elementas), matomas kibirkščiavimas.

PAGD specialistas paaiškino, kas nutinka užsidegus baterijai ir ką reikėtų daryti:

• Kilus gaisrui, ličio jonų baterijos vietoje, užpilkite pavojaus zoną vandeniu. Užsidegus kuriai nors baterijai, vanduo gali jos neužgesinti, tačiau atvėsins šalia esančias baterijas ir sumažins ugnies plitimo tikimybę.
• CO₂, milteliniai ir putų gesintuvai skirti nedideliems gaisrams ir gali neužgesinti degančios ličio jonų baterijos. Deganti baterija sudegins visas šias gesinimo medžiagas. Praktiškai visus gaisrus, kylančius dėl ličio jonų baterijų užsidegimo, galima kontroliuoti naudojant vandenį.
• Gesinimui naudojant vandenį gali išsiskirti vandenilio dujos, kurios susimaišiusios su oru gali suformuoti sprogų mišinį. Dėl to ugniagesiai gelbėtojai privalo naudoti autonominius kvėpavimo aparatus.
• Užsidegus baterijai galima naudoti LITH-X (grafito miltelių) arba vario miltelių gesintuvus, smėlį, sausą žemės dolomitą ar kalcinuotąją sodą. Šios medžiagos veikia slopinančiai.
• Degant ličio jonų baterijai gali išsiskirti nuodingi dūmai, įskaitant vandenilio fluoridą, anglies, aliuminio, ličio, vario ir kobalto oksidus. Viršijus 110 °C temperatūrą gali susiformuoti lakusis fosforo pentafluoridas. Ši medžiaga gali stipriai sudirginti nosį ir gerklę, plaučius.

Saugiai išmesti – paprasta ir patogu

„Baterijų sudėtyje yra  įvairių medžiagų, o baterijų atliekos vertinamos kaip vienos  pavojingiausių medžiagų koncentratų. Todėl yra labai nesaugu laikyti panaudotas baterijas gyvenamosiose patalpose ar sandėliukuose. Neatsitiktinai Lietuvoje turime platų panaudotų baterijų ir akumuliatorių surinkimo tinklą. Tokių atliekų konteinerių galima rasti daugumoje šalies parduotuvių, jų yra bibliotekose, kitose kultūros ir švietimo įstaigose. Tad kiekvienas turėtume prisiimti atsakomybę, kad šios atliekos patektų į įgaliotų tvarkytojų rankas, būtų perduotos perdirbėjams“, – primena EPA projektų vadovė L. Jurevičienė.

Jos teigimu, atsakingai rūšiuodami panaudotas baterijas ir akumuliatorius, ne tik padėsime taupyti ribotus iškastinius planetos išteklius, bet ir saugosime gamtą, savo ir artimųjų sveikatą.