Elektronikos atliekos – viena sparčiausiai augančių atliekų rūšių pasaulyje, o jų poveikis aplinkai kelia vis didesnį nerimą. VDU Informatikos fakulteto dekanas, dirbtinio intelekto ir kalbos technologijų specialistas prof. Tomas Krilavičius pabrėžia, kad dirbtinis intelektas gali tapti svarbiu įrankiu ne tik optimizuojant elektronikos naudojimą, bet ir keičiant žmonių elgseną. Jo įžvalgos atskleidžia, kaip naujausios technologijos gali padėti pereiti nuo perteklinio naudojimo prie atsakingo, tvaraus požiūrio į elektroniką.

Dirbtinis intelektas – naujas žaidėjas elektronikos atliekų mūšio lauke

Pasaulyje dirbtinis intelektas (DI) dar tik skinasi kelią elektronikos atliekų tvarkymo srityje, tačiau jo potencialas jau matomas įvairiuose lygmenyse. Kaip pažymi VDU Informatikos fakulteto dekanas, dirbtinio intelekto ir kalbos technologių specialistas prof. Tomas Krilavičius, „kol kas DI labiau prisideda prie atliekų susidarymo nei jų mažinimo, tačiau tam tikrų sprendimų esama“. Gamybos ir naudojimo optimizavimo technologijos leidžia prailginti elektronikos gyvavimo laiką, išnaudojant ir pigesnius, bet pakankamai funkcionalius įrenginius. „Tarkime, kokiame nors įrenginyje gali pakakti ir paprastesnio valdiklio, nes visa kita tvarko DI modelis“, – sako profesorius. DI, pritaikytas įvairioms atliekoms atpažinti ir rūšiuoti, sudaro sąlygas piginti perdirbimą ir didinti šio proceso efektyvumą. Ne mažiau svarbūs ir žmonių elgsenos keitimui skirti įrankiai – nuo modeliavimo ir analitikos priemonių politikos formuotojams iki mokomųjų pokalbių robotų vaikams. „Šie sprendimai leidžia funkcionaliau pademonstruoti elektronikos atliekų tvarkymo poreikį skirtinguose lygmenyse“, – priduria prof. Tomas Krilavičius.

DI gali būti galingas žmonių sąmoningumo ugdymo įrankis, jei jis naudojamas tikslingai ir kūrybiškai. Pasak pašnekovo, „pokalbių robotai, generuoti filmukai ar iliustracijos leidžia elektronikos atliekų problemą pristatyti skirtingų požiūrių ir išsilavinimo auditorijoms, pritaikant žinutę individualiai“. Tokie sprendimai veikia efektyviau nei bendro pobūdžio reklamos, nes apeliuoja į asmeniui aktualias vertybes ar interesus. „Gali būti, kad deramai naudojant tokius įrankius būtų galima rasti reikiamą būdą, kaip elektronikos atliekų tvarkymo svarbą parodyti labai skirtingų požiūrių ir išsilavinimo žmonėms“, – aiškina profesorius. Vis dėlto rezultatui pasiekti reikalinga derinti specialistų kompetencijas su DI technologijų galimybėmis, žmogus ir DI čia turi veikti kaip komanda. Taip kuriamos priemonės tampa ne tik informacijos sklaidos, bet ir realių įpročių formavimo varikliu.

Kita pažangi kryptis – DI pagrindu veikiančios platformos, galinčios keisti elektronikos naudotojų elgseną ir mažinti perteklinį naudojimą. Prof. Tomas Krilavičius pažymi, kad „tokios sistemos galėtų įvertinti, ar verta keisti įrenginį, padėti išsirinkti tinkamiausią produktą pagal realius poreikius, įvertinti panaudotos elektronikos kainas ar supaprastinti jos pardavimą bei įsigijimą“. Namų ūkių įrenginių sąrašus tvarkančios platformos galėtų priminti apie atnaujinimus, priežiūros intervalus ir tinkamą laiko momentą seną įrangą perduoti perdirbėjams. Tokie sprendimai ne tik sumažintų nereikalingų pirkinių skaičių,  bet ir sukurtų skaidresnę bei efektyvesnę elektronikos gyvenimo ciklo grandinę. DI čia tampa tarsi skaitmeniniu patarėju, padedančiu naudotojui priimti atsakingus sprendimus.

Gyventojai vis dar linkę kaupti elektronikos atliekas namuose

Šių metų liepą Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) užsakymu bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko šalies gyventojų tyrimą dėl elektronikos atliekų tvarkymo elgsenos. Jo rezultatai parodė, kad daugelis žmonių vis dar kaupia nereikalingą elektroniką savo namuose. EPA vadovas Linas Ivanauskas pažymi: „Kaip pagrindinę priežastį apklaustieji dažniausiai įvardijo manymą, kad šie įrenginiai dar gali praversti, taip mano net 51 proc. respondentų.“ Antroji priežastis – patogumo problema: „48 proc. apklaustųjų teigė, jog netoliese nėra patogios vietos, kur galėtų išmesti atliekas, todėl tenka jas vežti ar nešti į specialias surinkimo vietas.“ Trečioji priežastis, dėl kurios, kaip nurodė respondentai, nereikalinga elektronika kaupiama namuose, yra laiko stoka: „32 proc. apklaustųjų teigė, kad neturi kada ieškoti, kur išmesti netinkamą elektroniką.“ Šie rezultatai rodo, jog, nors tokioms atliekoms yra skirti specialūs surinkimo konteineriai ir vietos, nemaža dalis gyventojų renkasi atidėlioti atliekų išmetimą. Linas Ivanauskas pabrėžia, kad dedamos visos pastangos, jog žmonės būtų edukuojami, šviečiami ir skatinami naudotis specialiais konteineriais, o ne kaupti atliekas namuose. EPA nuosekliai organizuoja informacines kampanijas ir bendradarbiauja su įvairiomis organizacijoms, verslais, bibliotekomis tam, kad elektronikos atliekų surinkimo vietos būtų patogesnės ir lengviau pasiekiamos. Tokios priemonės ne tik gerina elektronikos atliekų tvarkymo procesą, bet ir padeda formuoti atsakingesnį požiūrį į aplinką.

Primename, kad smulkiąsias elektronikos atliekas, panaudotas baterijas ir nebetinkamas dujošvytes lemputes patogiai galite šalinti specialiajame surinkimo tinkle. Konteinerius šioms atliekoms galima rasti prekybos centruose, bibliotekose, įvairiose įstaigose. Jau daugiau kaip 10 metų EPA iš šalies gyventojų namų nemokamai surenka elektronikos atliekas, šaldytuvus, skalbykles, indaploves, gartraukius, akumuliatorius ir pan., tereikia paskambinti tel. +370 695 55111 arba registruotis https://epa.lt/nemokamas-buitines-technikos-isvezimas/(čia galima rasti ir elektronikos atliekų surinkimo vietų sąrašą).