Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius 

Siekdama įtvirtinti savo, kaip globalaus žaidėjo, poziciją, ES atveria verslui galimybes atnaujinti darbuotojų kompetencijas, atnaujinti įmones, kurti aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Elektronikos sektorius, kaip ir visa Lietuvos pramonė, turi pasinaudoti šiuo šansu. Ypač tai pasakytina apie ambicingą Europos Žaliojo kurso programą. Dabar turime tikrai visas reikiamas priemones žaliajai bei skaitmeninei transformacijai ir nuo mūsų sutelktų pastangų ir sprendimų priklauso, ar gebėsime jais pasinaudoti. Jau dabar galima numanyti, kad įgyvendinant Žaliąjį kursą lenktynės bus panašios į tas, kurios vyko dėl ES struktūrinių fondų paramos pirmaisiais narystės ES metais. Galbūt ne visuomet laimėjo geriausieji, tačiau tikrai nepralaimėjo tie, kurie domėjosi ir sugebėjo pasinaudoti naujomis galimybėmis.

Pastarųjų 10 tūkst. metų žmonių veikla, žemdirbystė, miestai, žmonių vartojimo įpročiai ir net technologinė pažanga turėjo įtakos ištisoms ekosistemoms. Pramonė, be abejonės, keičiasi ir keisis, bet reikia galvoti ir apie mūsų vartojimo įpročių pokyčius. Ne tik pramonė yra taršos šaltinis – vartojimas yra taršos šaltinis, nes gamintojas eina paskui vartotoją. Jeigu mes racionaliai ir atsakingai vartosime, tai keisis ir visa aplinka. Atsakingas vartojimas ir ekologinė elgsena turi tapti ne tik mada, o kasdienybe.

„Eurobarometro“ tyrimas rodė, kad klimatas / aplinka yra ta sritis, kurioje Europos piliečiai aiškiai mato ES pridėtinę vertę (9 iš 10 teigė norintys, kad ES imtųsi veiksmų šioje srityje).

Lietuvoje klimato kaitos klausimai vis dar nėra tarp esminių prioritetų – apklausa parodė, kad lietuvių susirūpinimas dėl klimato kaitos yra daug mažesnis nei visoje ES. Tik 4 proc. Lietuvos respondentų aplinkos, klimato ir energetikos klausimus įvardijo tarp svarbiausių šiuo metu šalį kamuojančių problemų. Šiuos klausimus paminėjo 23 proc. apklaustųjų visose ES šalyse.

Bet vartojimo įpročiai jau keičiasi. Daiktų iš antrų rankų naudojimas yra pasaulinė tendencija ir sudaro vadinamosios naujosios ekologijos (angl. neo ecology) kultūros esmę. Naujoji ekologija yra pagrįsta idėja, kad daiktus reikia naudoti, išlaikyti keletą ciklų, nes įsigyti ir juos tiesiog išmesti yra vartotojiškos kultūros palikimas, darantis neigiamą įtaką pasaulio ekologijai plačiąja prasme. Dalijimosi, naudojimo ir grąžinimo įpročiai yra naujos vartojimo formos, kurias skatina ir elektroninė prekyba.

Kaip seksis mūsų šalies elektronikos sektoriui, visai pramonei ir visuomenei žengti Žaliojo kurso transformacijų keliu, priklausys ir nuo to, kaip atidžiai naujai išrinkti valdžios atstovai įsiklausys į Lietuvos pramonininkų pasiūlymus. Mes raginame sukurti skaidrų ir efektyvų valstybės pozicijų derinimo su verslo organizacijomis procesą, stiprinti įmonių interesų atstovavimą ES institucijose, sprendžiant strateginius verslui aktualius klausimus. Savo siūlymuose pabrėžiame, kad formuojant klimato kaitos valdymo politiką ir skatinant pramonės transformaciją būtina įvertinti poveikio pramonės įmonių konkurencingumui aspektus bei technologines galimybes, taip pat atsižvelgti į Lietuvos pramonės poveikį pasaulio ir Europos klimato kaitos procesams. Raginame skatinti poveikio klimato kaitai mažinimą, žaliųjų inovacijų taikymą, vykdant žaliuosius viešuosius pirkimus.