Įvairiais elektroniniais prietaisais matuojame elektros ir vandens suvartojimą, aplinkos parametrus, sveikatos rodiklius, svorį, nukeliautą atstumą ar žingsnių skaičių, dirvožemio rūgštingumą ir pan. Daugeliu atvejų neabejojame tokių prietaisų rodmenimis. Kita vertus, nieko nėra amžina: tokie matavimo prietaisai irgi gali sugesti ar tiesiog baigtis jų gyvavimo ciklas – tenka pasirūpinti arba taisymu, arba atsakingu jų atliekų šalinimu.

Vos pabudę dairomės laikrodžio, vonioje lipame ant svarstyklių, sunegalavę ieškome termometro. O galbūt nuolat matuojame kraujospūdį ar cukraus kiekį kraujyje? Dažnuose namuose tai – elektroniniai prietaisai. Elektronikos technologijomis pagrįstas daugelio kasdien naudojamų šiuolaikinių matuoklių veikimas. Jais matuojame oro drėgnumą, atmosferos slėgį, dirvos ar vandens rūgštingumą, garso lygį, magnetinio ar elektrinio lauko, radiacijos parametrus.

Šilumos, vandens ir elektros tiekėjai, diegdami vis pažangesnius elektroninius skaitiklius, vis išmaniau matuoja, kiek ko suvartojome. Elektroniniai matavimo prietaisai šiandien yra ir nepakeičiami statybininkų, elektrikų darbe. Tai – metalų ir kabelių detektoriai, elektros parametrų matuokliai, šilumos varžos matavimo prietaisai, infraraudonųjų spindulių kameros, atstumų ar plyšių matuokliai.

Kur dėti tokius prietaisus, kai jie nebeatitinka poreikių ar nepataisomai sugenda, jų nebeapsimoka taisyti? Ne vienas apsigauna, vertindamas prietaiso korpusą. Jeigu jis metalinis, sakoma, kad tai „metalo gabalas“, o jei išorėje matome daugiausiai plastiko dalis, tada nesunku suklysti, manant, kad toks sugedęs prietaisas yra plastiko atlieka. Deja, visi tokie nebenaudojami, nebereikalingi prietaisai yra ne kas kita kaip elektronikos atliekos, kurioms daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvą, yra skirti specialieji konteineriai. Iš jų elektronikos atliekos pasiekia įgaliotus tvarkytojus ir perdirbėjus, tai įgalina iš jų išgauti vertingas medžiagas.

 

Atliekų kiekiai auga, o perdirbama nepakankamai

„Daugybė elektroninių matavimo prietaisų palengvina mūsų buitį, padeda taupyti įvairius išteklius. Visi šie prietaisai priklauso elektronikos kategorijai, o ji kelia vis daugiau iššūkių. Pavyzdžiui, 2022 m. susidarė rekordinis kiekis – 62 mln. tonų elektronikos atliekų, t. y. 82 proc. daugiau nei 2010 m.“, – sako Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė.

Naujausiais Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, elektronikos atliekų globaliai generuojama 5 kartus greičiau nei jų perdirbama, vertinant šį procesą lydinčius dokumentus. Skaičiuojama, kad iki 2030 m. šis kiekis padidės dar 32 proc. iki 82 mln. tonų.

„Netenka abejoti, kad, vystantis technologijoms, naudosime vis išmanesnius matavimo prietaisus, o senieji taps atliekomis. Tad kyla iššūkis kuo atsakingiau rūšiuoti elektronikos atliekas, šalinti jas specialiajame surinkimo tinkle. Tuo tarpu sugedusius prietaisus, jei tik įmanoma ir verta, taisyti. Mes visada rekomenduojame taisyti bet kurį elektronikos prietaisą, jeigu tik remonto kaina neviršija 50 proc. naujo daikto kainos“, – aiškina EPA atstovė.

 

Baterijų atliekas reikėtų išmesti atskirai

Ji taip pat primena, kad smulkiosios elektronikos atliekas galime patogiai išmesti į specialiuosius konteinerius prekybos centruose, bibliotekose ar kitose įstaigose. Stambiosios elektronikos atliekas EPA išveža iš namų nemokamai – tereikia paskambinti tel. +370 695 55111 arba registruotis www.epa.lt svetainėje.

„Nemažai buityje naudojamų elektronikos prietaisų ar elektroninių žaislų yra naudojami su išimamomis baterijomis ar akumuliatoriais. Jų atliekoms mūsų surinkimo tinkle yra skirti atskiri konteineriai. Svarbu iš prietaiso ar žaislo išimti nebetinkamas naudoti baterijas ir jas išmesti atskirai. Toks rūšiavimas padidina atliekų perdirbamumą, o tai labai svarbu, nes daugelis elektronikai reikalingų iškastinių išteklių yra riboti, jie kasmet vis brangsta. Vadinasi, turime išlikti atsakingi prieš planetą ir savo pačių labui“, – aiškina L. Jurevičienė.