Spalio 14-ąją minimą Pasaulinę elektronikos atliekų dieną žmonės kviečiami į medžioklę, aptinkant namuose ir darbovietėse nenaudojamus elektronikos prietaisus. Akciją organizuojantis WEEE forumas (Pasaulinis elektros ir elektronikos įrangos atliekų forumas) ragina:  „Prisijunkite prie elektronikos atliekų medžioklės – šalinkite, perdirbkite ir atgaivinkite!“ Lietuvoje elektronikos atliekų tvarkymą organizuojanti Elektronikos platintojų asociacija (EPA) atkreipia dėmesį: kaupti nereikalingus prietaisus – netvarus sprendimas.

Viena didžiausių bėdų – nereikalingos įrangos kaupimas 

„Keletą metų iš eilės mūsų asociacijos inicijuoti šalies gyventojų elgsenos tyrimai atskleidžia, kiek daug elektronikos prietaisų namų ūkiuose nenaudojami. Jie tiesiog užima vietą namuose, galbūt vertinami kaip turtas, tačiau tai viso labo yra elektronikos atliekos. Ši sukaupta nenaudojama įranga taip vertinama ir pagal Europos Sąjungoje taikomą formulę. Pagal ją per metus turėtume surinkti elektronikos atliekų, kurių kiekis siektų bent 65 proc. per ankstesnius metus į rinką išleisto elektronikos gaminių srauto. Deja, šis rodiklis 2022 m. siekė vos 49 proc.“, – sako EPA vadovas Linas Ivanauskas.

Jis atkreipia dėmesį, kad nenaudojamos elektronikos įrangos kaupimas namų ūkiuose ir kitur jau antri metai iš eilės tampa ypač svarbiu WEEE forumo akcentu, minint Pasaulinę elektronikos atliekų dieną. Ši asociacija vienija elektronikos atliekų tvarkymą organizuojančias organizacijas visame pasaulyje, tad jos žinutė atspindi vieną iš svarbiausių kliūčių, surenkant ir perdirbant tokias atliekas.

EPA inicijuotų tyrimų duomenimis, net 63 proc. šalies namų ūkiuose yra po 2 ir daugiau nenaudojamų telefonų, 41 proc. Lietuvos gyventojų namuose turi 1–2 nenaudojamus arba beveik nenaudojamus kompiuterius. Net 43 proc. namų ūkiuose tokie nenaudojami prietaisai guli po 3 ir daugiau metų. 

„Mūsų šalis nėra išskirtinė. Pagal elektronikos atliekų susidarymą vienam gyventojui (16,2 kg) Europai atiteko pirmoji vieta pasaulyje. 2022 m. ES duomenimis, kiekvienam namų ūkiui visoje ES priklauso vidutiniškai 74 elektronikos gaminiai, iš kurių 17 guli nenaudojami mūsų stalčiuose ir spintose. Manau, kad gyventojų kvietimas į nenaudojamos elektronikos įrangos medžioklę aktualus daugeliui ES šalių“, – pastebi L. Ivanauskas. 

Atsisveikinti su elektronikos atliekomis – paprasta 

Asociacijos vadovas taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje yra puikiai išvystyta elektronikos, baterijų ir dujošvyčių lempų atliekų surinkimo infrastruktūra, tai pripažįsta tiek politikai, tiek ir aplinkosaugos ir elektronikos atliekų sektoriaus rinkos dalyviai. Konteinerius šioms atliekoms galima rasti prekybos centruose, bibliotekose, įvairiose kultūros, švietimo, administravimo įstaigose. Jau daugiau kaip 10 metų EPA iš namų nemokamai surenka ir stambiosios elektronikos atliekas – šaldytuvus, skalbykles, indaploves, gartraukius ir pan., tereikia paskambinti tel. +370 695 55111 arba registruotis www.epa.lt svetainėje, čia galima rasti ir elektronikos atliekų surinkimo vietų sąrašą.

EPA taip pat nuolat primena Lietuvos gyventojams, kad nereikalingi, nenaudojami, tačiau veikiantys prietaisai galėtų būti perduoti į antras rankas – parduodami, dovanojami. Taip būtų ne tik prailgintas įrangos gyvavimo ciklas, bet ir sumažėtų poreikis įsigyti naujų prietaisų, ne taip greitai augtų ir elektronikos atliekų kiekis. Kiti tvarumo keliai – įrangos taisymas, daiktų nuomos ir dalijimosi platformos.

„Nors elektronikos atliekos mums dažnai panašios į nekaltus daiktus, o ne į kitas nemalonias, aplinką teršiančias atliekas, vis dėlto jau atėjo laikas pakeisti požiūrį, pajusti atsakomybę už ateitį, o svarbiausia – imtis atitinkamų veiksmų problemai spręsti“, – įsitikinęs EPA vadovas.

Keletas faktų apie elektronikos atliekas

• Dėl tinkamai nesurinktų ir neperdirbtų elektronikos atliekų prarandami gamtos ištekliai. JT skelbia, kad 2022-aisiais susidariusiose elektronikos atliekose naudingų medžiagų (aukso, vario, geležies ir kitų) vertė siekia beveik 84 mlrd. eurų, tačiau didžioji dalis būna prarasta, nes tokios atliekos nėra tinkamai surenkamos ir perdirbamos. Vos 1 proc. retųjų žemės elementų poreikio šiuo metu patenkinama perdirbant elektronikos atliekas. 
• JT duomenimis, 2022 m. pasaulyje susidarė 62 mln. tonų elektronikos atliekų. Šios atliekos galėtų užpildyti daugiau nei 1,5 mln. 40 tonų sunkvežimių, kurie, jei būtų sustatyti vienas prie kito, sudarytų eilę, kuri apjuostų Žemės pusiaują. 2022 m., palyginti su 2010 m., elektronikos atliekų kiekis pasaulyje išaugo 82 proc., o iki 2030 m. padidės dar 32 proc. ir pasieks 82 mln. tonų.

• 2024 m. JT pareiškė, kad kovą su elektronikos atliekomis pralaimime. 2022 m. pasaulyje susidarė 62 mln. tonų elektronikos atliekų; šis kiekis auga 5 kartus greičiau nei perdirbimo rodikliai. Mažų elektronikos prietaisų perdirbimo lygis yra ypač menkas – apie 12 proc., nors jie sudaro maždaug trečdalį visų elektronikos atliekų.
• Elektronikos atliekos gali kelti grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai, jei jos nėra tinkamai apdorojamos, šalinamos ir perdirbamos. Kai tokios atliekos apdorojamos netinkamai, jos į aplinką gali išskirti net 1000 skirtingų cheminių medžiagų, įskaitant kenksmingas neurotoksines medžiagas (Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenys).
• Daugelio Lietuvos namų ūkių yra nereikalingų elektronikos prietaisų. Beveik pusė Lietuvos gyventojų 2018–2020 metais įsigijo nereikalingų, per mažai naudojamų prietaisų, kurie tik užėmė vietą namuose. Sugedusius prietaisus sandėliukuose ar kitur kaupia 38 proc. šalies gyventojų. 

Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)

Elektronikos platintojų asociacija  yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Bosch“, „Siemens“, „Whirlpool“ ir kt. EPA savo veiklą organizuoja ir atliekų surinkimą finansuoja visos šalies mastu.