Ar gali būti, kad asmuo, sulaikęs valstybės turtą niokojantį chuliganą, ne tik nepagiriamas už pilietiškumą, bet nubaudžiamas ir dar turi atlyginti žalą? Taip nutiko pavojingas atliekas vežiojusių bendrovių bankroto bylų administratoriams.

Tirdami bankrutuojančios bendrovės „Lithuanian Glass Recycling“ (LGR) veiklą įmonių „Verslo efektas“ ir „Alternatyvus verslas“ bankroto administratoriai Kaišiadorių rajono Vilūnų kaime išvydo šiurpų vaizdą – kalnus LGR nesutvarkyto plastiko ir stiklo atliekų. Tarp jų buvo ir daug sveikatai pavojingų kineskopų liekanų.
Pasiskelbę, kad modernia technika apdoros stiklo atliekas, bendrovės LGR vadovai iš vienos Kaišiadorių verslininkės išsinuomojo sklypą ir net suvežė įrenginius. Bet greitai paaiškėjo, kad bendrovė net nebandė naikinti atliekų, – tiesiog vertė jas išsinuomoto sklypo teritorijoje.Kai vien tik sveikatai pavojingų kineskopų duženų susikaupė daugiau kaip 5 tūkstančiai tonų, verslininkai susipakavo savo įrenginius ir pradingo.Dingo ir beveik milijonas eurų, kuriuos bendrovė iš gamintojų ir importuotojų buvo gavusi už atliekų sunaikinimą.Nors tokia nelegali veikla truko beveik metus, kontroliuoti atliekų perdirbėjus turėję aplinkosaugininkai nepastebėjo nei lyg ant mielių augančio sąvartyno, nei vėjais leidžiamų pinigų.  Sąvartynas – ir prie upėsBankrutavusios bendrovės buhalteriją perėmę bankroto administratoriai išsiaiškino, kad LGR vadovai buvo pridarę daugiau panašių nelegalių sąvartynų.Didelės atliekų krūvos rastos ir Vilniuje, Savanorių prospekte prie pat Neries pakrantės, esančioje bendrovės „Vilniaus mediena“ teritorijoje. Atlikus laboratorinius tyrimus paaiškėjo, kad ten yra ir daug sveikatai pavojingo gyvsidabrio. „Iškart, kai aptikome šiuos sąvartynais pavirtusius plotus, stebėjomės, kodėl nieko nematė atliekų gabentojus privalantys kontroliuoti aplinkosaugininkai, – juk kineskopų duženos dar ir kenksmingos sveikatai“, – kalbėjo bankroto administratorius Giedrius Mikulis. Duženos – vietoj grunto. Kad patys aplinkosaugininkai gali dangstyti gamtos teršėjus, rodo ir įvykis Jonavoje. Ten Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) pareigūnai, patikrinę bendrovės „Reneco“ veiklą, aptiko daugiau kaip 210 tonų kineskopų stiklo atliekų. Visos šios nuodingos atliekos buvo panaudotos kaip gruntas užpilant įmonės patalpose esančią duobę. Tačiau „Reneco“ buvo nurodžiusi, kad kineskopų duženas išvežė perdirbti į Lenkiją. Įsprausti į kampą „Reneco“ vadovai pradėjo naikinti aferos pėdsakus – atgaline data bendrovės darbuotojai pataisė vidinės atliekų apskaitos dokumentus – nurodė, kad minėtos atliekos nebuvo eksportuotos į Lenkiją. Patikrinimo metu „Reneco“ atliekų apskaitos duomenys jau buvo pateikti ir Aplinkos apsaugos agentūros administruojamai atliekų apskaitos sistemai. Tad pataisymai negalėjo būti padaryti be aplinkosaugos pareigūnų žinios. Susiję viena grandineIšnagrinėjus dokumentus paaiškėjo ir tokio aplinkosaugininkų aplaidumo paslaptis – senus kineskopus bendrovei „Reneco“ ir LGR nuolat tiekė su buvusiu ilgamečiu Vilniaus RAAD sostinės agentūros vadovu Alfredu Skinuliu ir jo bičiuliu Audriumi Puškoriumi siejama bendrovė Atliekų tvarkymo centras (ATC). Siekiant nuslėpti faktus, jog buvo tiekiami seni kineskopai, atliekų apskaitos žurnalui tvarkyti buvo nusamdyta bendrovė „Biosistema“, kuriai vadovavo dar vienas A.Skinulio bičiulis, taip pat buvęs Vilniaus RAAD pareigūnas Povilas Baltusevičius. Tad nieko nuostabaus, kad Vilniaus RAAD pareigūnai nei ATC, nei su ja susijusių asociacijų GIA ir eGIA veikloje neįžvelgia jokių pažeidimų. Juo labiau kad gamtos niokotojus turinčios gaudyti Vilniaus regiono ir kitos aplinkos apsaugos agentūros yra pavaldžios Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai (VAAT), kuriai vadovauja kitas V.Skinulio bičiulis ir jo pavaldinys, dar dirbantis Vilniaus RAAD, – Vytautas Eidikonis. Nors dar kovo 1 dieną įsigaliojo įstatymo pakeitimai, kurie dėl korupcijos lygio padidėjimo, išpūsto etatų skaičiaus, neaiškių funkcijų ir prieštaravimo Europos Sąjungos subsidariumo principams panaikino VAAT, Aplinkos ministerija vis dar bando ją išsaugoti. Ministerija Seime jau įregistravo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo projektą, kuriuo siekia vėl įteisinti VAAT egzistavimą ir suteikti jai vėl tas pačias kontrolės funkcijas. Vadovu siūlomas tas pats V.Eidikonis. Kol Seime vyksta aršios diskusijos, kas kontroliuos aplinkos apsaugos agentūras, bankroto administratoriai vieną po kito aptinka pavojingų atliekų sąvartynus. Dar praėjusiais metais apie katastrofišką padėtį jie informavo Aplinkos ministerijos vadovus. „Kai kurios įmonės nori labai greitai užsidirbti, tad naudoja tiesiog barbariškus metodus. Pelnas tokiais atvejais yra išties didelis. Tačiau ministerija negali visko sukontroliuoti“, – tuomet gavęs šią informaciją piktinosi atliekų sektorių kuruojantis aplinkos viceministras Algirdas Genevičius. Jis teigė, kad yra užsimojęs užkirsti kelią tokiai praktikai ir demaskuoti kaltininkus. Kaltieji iš tiesų buvo rasti, tik tai buvo ne pavojingas atliekas suvertę ir iš to didelius pinigus užsidirbę verslininkai, o juos demaskavę bankroto administratoriai. Būtent jiems aplinkosaugininkai nurodė išvežti jų administruojamų bankrutuojančių įmonių atliekas. Pabandžius paaiškinti, kad to padaryti neįmanoma, prasidėjo sankcijos. Iš pradžių Vilniaus RAAD specialistai bendrovės „Alternatyvus verslas“ bankroto administratoriui Sigitui Lučinskui paskyrė 500 eurų baudą už tai, kad jis nepateikė to, ko ir negalėjo pateikti, – LGR apskaitos žurnalų ir stiklo atliekų gavimą patvirtinančių dokumentų, nes jų paprasčiausiai nėra. Dar vieną baudą administratoriai gavo už tai, kad neišvežė atliekų iš nelegaliu sąvartynu paverstos sostinės Savanorių prospekte esančios aikštelės. Bankroto administratoriai šiuos sprendimus apskundė teismui ir pabandė paaiškinti, kad bankrutavusi įmonė paliko tik didžiules skolas, tad nėra pinigų ne tik atliekoms išvežti, bet ir aplinkai aptvarkyti. Tačiau teisme Vilniaus RAAD specialistai tik pasišaipė: „Jei neturite pinigų – pasiimkite paskolą iš banko ir išvežkite. Kol teisme vyksta ginčai, kas turi išvežti atliekas, nelegalūs sąvartynai tik plečiasi. Pamatę, kad didžiuliai plotai priversti šiukšlių, atliekas ten pradėjo vežti ir kiti atliekų tvarkytojai bei aplinkiniuose rajonuose įsikūrusios įmonės ir gyventojai. Kaip grybai po lietaus ėmė dygti ir nauji sąvartynai. Neseniai Panevėžio rajono Sodeliškių kaimo gyventojai laukuose prie apgriuvusios fermos aptiko daugybę didžiulių maišų su kineskopų duženomis. Apskaičiuota, kad šis krovinys gali sverti daugiau kaip 30 tonų. Įtariama, kad šias pavojingas atliekas irgi paliko kokia nors bankrutavusi bendrovė. Karčios patirties turintys bankroto administratoriai jau bijo, kad bus nustatytos tos įmonės ir jiems bus nurodoma išvežti atliekas. „Susidaro absurdiška situacija – teismo paskirtas administratorius tampa atsakingas už bankrutuojančios įmonės veiksmus ir iš asmeninių lėšų ne tik turi išvežti atliekas, bet ir mokėti baudas už tai, ką pridarė bankrutuojančios įmonės vadovas“, – piktinosi G.Mikulis. Tai, kad atliekas tvarkančioms įmonėms finansiškai daug naudingiau nuodyti gamtą bei gyventojus, rodo ir skaičiai. Matematika paprasta – vidutiniškai už tonos senų kineskopų sunaikinimą įmonės, mūsų šalyje prekiaujančios televizoriais, atliekas tvarkančioms įmonėms sumoka apie 250 eurų. Tačiau tuomet reikia kineskopus vežti į užsienyje veikiančias perdirbimo gamyklas ir už šias paslaugas mokėti beveik 200 eurų už toną. Tad pelnas lieka tik simbolinis. O kineskopų duženas sumaišius su kitokio stiklo šukėmis ne tik nieko nereikia mokėti, bet ir iš stiklą superkančių fabrikų dar gaunama apie 15 eurų už toną.

Straipsnį galite rasti: http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/milijonai-isgaravo-liko-savartynai-ir-intrigos.htm