NETRADICINE MOKOMĄJA PRIEMONE GALI TAPTI IR IŠMESTAS KOMPIUTERIS AR TELEFONAS
Jei iki šiol manėte, kad išardyti mobilųjį telefoną yra juoko darbas, jums paprieštarautų tai padaryti pabandę Alytaus Putinų gimnazijos moksleiviai. Elektronikosatliekų surinkimą organizuojanti Elektronikos platintojų asociacija bei jos partnerė „Kuusakoski” pirmą kartą vaikams surengė netradicinį susitikimą, kurio metu moksleiviai ne tik įgijo naudingų žinių apie kasdien juos lydinčių elektroninių prietaisų rūšiavimą, poveikį aplinkai, bet ir turėjo neeilinę galimybę praktiškai susipažinti su vidine įvairių įrenginių sandara ir teisingu utilizavimu.
Mokiniai ardė telefonus bei kompiuterius
Renginys prasidėjo netradicine ir naudinga UAB „Kuusakoski” atliekų tvarkymo padalinio vadovo Sauliaus Norkaičio paskaita apie tai, kas laikoma elektroniniais prietaisais, kokia jų reikšmė mūsų gyvenime, tačiau daug svarbiau – kaip tinkamai juos apdoroti nepakenkiant aplinkai, kai šie nebeatlieka savo funkcijų ir tampa atliekomis.
„Mums patogu išmesti elektronikos prietaisą tiesiog į konteinerį, tačiau nedaugelis žino, į kiek daug dalių, galima suskirstyti elektronikos prietaisus perdirbimui. Gerai išmanant chemiją, iš kompiuterių bei mobiliųjų telefonų dalių galima išgauti net ir tauriojo metalo – aukso. Tai žinodami, galbūt daugelis susimąstytų ar verta išmesti savo seną kompiuterį į bendrą konteinerį”, – sako elektronikos surinkimą organizuojančios Elektronikos Platintojų Asociacijos vadovas Mantas Varaška.
Įgavus teorinių žinių, prasidėjo smagioji dalis – elektroninių prietaisų ardymas. Po instruktažo, apsiginklavę reikalinga amunicija: šalmais, akiniais, apsauginėmis pirštinėmis, įvairių atsuktuvų ir kitų specialiai tam pritaikytų įrankių pagalba moksleiviai ardė personalinius kompiuterius, mobiliuosius telefonus, įvairias mikroschemas. Tokie prietaisai pasirinkti ne atsitiktinai – techniniu aspektu, dėl gausybės varžtelių ir kitų sudedamųjų dalių juos ardyti ne taip ir lengva, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ką jau kalbėti apie tinkamą dalių išrūšiavimą į specialius konteinerius. Elektronikos prietaisus taip pat entuziastingai ardė ir gimnazijos moksleivės.
Vertino ne už atlikimo greitį, bet kokybę
Antrojo etapo metu vyko elektronikos ardymo varžybos, kurių metu 10 moksleivių rungėsi dėl geriausio demontuotojo titulo. Moksleiviai gavę specialius serverius (kompiuterių priedėlius) turėjo savarankiškai juos išardyti ir suskirstyti jo dalis. Nors greičiu pasižymėjo keletas moksleivių, varžybas kuravęs S. Norkaitis nusprendė laimėtojus skelbti patikrinus darbo atlikimo kokybę. „Labai svarbu atskirti visas dalis, pavyzdžiui, prie mikroschemos primontuotą aliuminio radiatoriuką. Aliuminio vertė yra 6 kartus didesnė už juodojo metalo. Už toną aliuminio galima gauti 3000 litų ir daugiau,” – sakė „Kuusakoski” atstovas. Geriausiai prietaisus išmontavo ir suskirstė Monika Truncaitė, Deimantė Bernatavičiūtė, Karolina Slavinskaitė.
„Kažkada teko išmesti televizorių į konteinerį, tačiau tik vėliau sužinojau, kodėl taip daryti nedera ir kokios pavojingos atliekos jį sudaro. Šiandien teko susipažinti su ardytojų ir rūšiuotojų darbu, kuris reikalauja daug kruopštumo, žinių ir atsakomybės”, – savo atradimais dalinosi Alytaus Putinų gimnazijos moksleivis Saulius Tacionis.
Teikė džiaugsmingą atradimą
Tiesa, kad vaikams nebūtų pavojaus S. Norkaitis paaiškino apie pavojingas medžiagas ir kaip jos paprastai žymimos. Pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų baterijos, kurios galėtų būti kenksmingos, yra iškart išimamos ir utilizuojamos, ardyme toliau dirbant tik su plastikinėms dalims, varžtais.
Po renginio moksleiviai veiduose neslėpė šypsenų, o S. Norkaitis džiaugėsi, kas susirinkusi publika buvo entuziastingai nusiteikusi bei su dideliu susidomėjimu įsitraukė į veiklą.
„Manau, kad šis susitikimas moksleiviams turės pridėtinės vertės. Visi įpročiai ir sąmoningas rūšiavimas atsiranda per praktinę veiklą. Gyvename vartotojiškoje visuomenėje, tad privalome vengti būti nepasotinamais vartotojais”, – sakė biologijos mokytoja Vaida Sakalauskienė.