Plastikiniuose vaikų žaisluose ir kituose iš plastiko pagamintuose namų aplinkoje esančiuose daiktuose gali būti itin toksiškų medžiagų. Jos gali sukelti sveikatos sutrikimų ir būti ypač kenksmingos vaikams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šie teršalai į įvairius daiktus, o taip pat ir į vaikų žaislus, patenka iš neteisingai rūšiuojamų, perdirbamų elektronikos atliekų. Elektronikos platintojų asociacija (EPA) atkreipia dėmesį: jei linkime sveikatos sau ir savo vaikams, turime atsakingai elgtis su elektronikos atliekomis nuo pat pirmos akimirkos, kai tik šios atliekos susidaro.

Rastos dvi itin pavojingos medžiagos

„Neatsakingai rūšiuojant elektronikos atliekas, į plastikinius daiktus, kuriuos naudojame mes ir mūsų vaikai, gali patekti itin pavojingos medžiagos. Vieni tokių yra antipirenai, arba degumą mažinančios medžiagos. Kadangi elektronika susijusi su užsidegimo rizika, antipirenai yra tokiems gaminiams skirto plastiko sudėtinė dalis. Jie naudojami, siekiant didesnio saugumo. Tačiau šis plastikas nėra lygus kitokios paskirties plastikui, kuriuose šių degumą mažinančių medžiagų nėra. O Europos šalių aplinkos sveikatos specialistai, remdamiesi tyrimais, siunčia mums labai svarbią žinią: jei mūsų vaikai žais su daiktais, kuriuose yra antipirenų, jiems gresia sutrikusios skydliaukės funkcijos, neurologiniai bei dėmesio sutrikimai“, – sako EPA projektų vadovė Laura Jurevičienė.

Pasak L. Jurevičienės, vieno tokio reprezentacinio tyrimo metu, patikrinus 430 plastikinių vaikų žaislų, plaukų aksesuarų ir virtuvės reikmenų, įsigytų 19-oje Europos šalių, net 25 proc. jų buvo nustatytas padidėjęs bromo kiekis, rodantis galimą bromintų antipirenų PBDE ir HBCD buvimą. Baltijos aplinkos forumas 2013–2015 metais vykdė tyrimą, kurio metu Lietuvos gyventojų kraujyje taip pat buvo aptikta šių toksiškų degumą mažinančių medžiagų. Tai kelia nerimą, nes šios dvi cheminės medžiagos yra tarp 28 pavojingiausių chemikalų planetoje.

Randama švino ir ftalatų

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimų metu nesaugių vaikų žaislų nustatoma ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, 2018 m. Lietuvoje buvo atrinkti 45 bandiniai bei nustatyta, kad 18 žaislų neatitiko saugos ir ženklinimo reikalavimų, iš jų 6 žaislai įvardinti kaip pavojingi. Draudžiamoms ir ribojamoms medžiagoms (ftalatams) nustatyti žaisluose išbandyta 15 gaminių, neatitiktis nustatyta 3 atvejais, 1 žaislas paskelbtas pavojingu.

„Dažniausiai nesaugiuose parduodamuose žaisluose yra randama švino, ftalatų. Chemiškai pavojingi žaislai yra pašalinami iš rinkos ir apie juos pranešama per Europos Sąjungos skubaus informacijos apie nesaugius gaminius keitimosi sistemą RAPEX. Žaislų cheminės sudėties reikalavimus nustato Žaislų saugos techninis reglamentas. Jame sakoma, kad žaislai, įskaitant juose esančias chemines medžiagas, neturi kelti pavojaus naudotojų ar trečiųjų asmenų saugai arba sveikatai, kai jie naudojami pagal paskirtį arba kitu numanomu būdu, atsižvelgiant į įprastą vaikų elgseną“, – aiškina Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Rinkos priežiūros planavimo ir rizikos vertinimo skyriaus vyresnysis patarėjas Aleksas Žalpys.

Žalpio teigimu, pirkėjui išsirinkti tinkamus žaislus turėtų padėti teisingas ženklinimas. Parduodami žaislai turi būti paženklinti CE ženklu, turi būti nurodytas gamintojo ir (ar) jo įgalioto atstovo bei importuotojo pavadinimas ir (ar) firmos vardas, prekės ženklas bei adresas turi būti pateikti ant žaislo ar jo pakuotės matoma, lengvai įskaitoma ir neištrinama forma. Mažam ar susidedančiam iš smulkių dalių žaislui minėti duomenys pateikiami ant pakuotės, etiketėje ar lapelyje. Prie surenkamų ar sudėtingų žaislų turi būti pridedamos naudojimo instrukcijos, kurios privalo aiškiai atkreipti vartotojų dėmesį į pavojus, kurie atsiranda žaidžiant su žaislais, ir būdus tų pavojų išvengti. Jei žaislas nėra paženklintas valstybine kalba, geriau būtų jo apskirtai nepirkti. Jeigu vartotojas abejoja dėl gaminio saugos, jis turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

Kūdikiai ir vaikai jautresni nei suaugusieji

„Iš esmės rinkoje esantys žaislai turėtų būti saugūs. Tačiau aptinkama pažeidimų, be to kai kuriais atvejais leidžiamos tam tikrų pavojingų medžiagų koncentracijos gali būti nesaugios. Atskirti cheminiu požiūriu saugų ir nesaugų žaislą, manau, yra labai sunku. Na, nebent jis sukeltų alergiją, tuomet tam vaikui žaislas būtų nesaugus. Atkreipiame dėmesį, kad kūdikiai ir vaikai yra žymiai jautresni cheminių medžiagų poveikiui nei suaugusieji. Jų organizmas linkęs greičiau įsisavinti chemines medžiagas ir jas pašalinti, o imuninė sistema silpniau apsaugo organizmą nuo cheminių medžiagų poveikio“, – aiškina Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Kukučionė.

Ji taip pat pastebi, kad tiriant žaislus, pagamintus iš perdirbtų medžiagų, dažniau pavojingų medžiagų nustatyta juodame perdirbtame plastike.

Elektronikos atliekoms – specialūs konteineriai

„Nors žaislų, esančių Lietuvos rinkoje, atitiktį teisiniams reikalavimams, tarp jų ir dėl cheminio saugumo, vykdo Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, esamomis rinkos aplinkybėmis visko sukontroliuoti neįmanoma. Norint pasiekti maksimalaus saugumo, reikalingi ekologinės kultūros pokyčiai. Atsakingai turėtume elgtis visose elektronikos atliekų tvarkymo – rūšiavimo, surinkimo, perdirbimo, atsakingo antrinio panaudojimo ir žymėjimo grandyse. Ir vienas pirmųjų žingsnių yra teisinga elektronikos vartotojų elgsena, rūšiuojant elektronikos atliekas“, – sako EPA projektų vadovė L. Jurevičienė.

Anot EPA atstovės, visiems laikas suprasti, kad į plastiko atliekas panašios elektronikos atliekos nėra plastiko atliekos. Elektronikos atliekų vieta – specialūs elektronikos atliekoms skirti konteineriai.