Projekto „Atsakingas skaitytojas“ nugalėtojos – daugiausiai elektronikos atliekų surinkusios bibliotekos

Pakeliui į prekybos centrą nešatės nebenaudojamas ausines, telefono aparatą, perdegusią dujošvytę lempą, panaudotas baterijas? Lygiai tą patį daro kai kurie bibliotekų skaitytojai visoje Lietuvoje – neša šias atliekas į biblioteką. Kartu su savo skaitytojais ir bendruomenėmis šalies bibliotekos kasmet surenka dešimtis tonų atliekų, kurios perduodamos įgaliotiems tvarkytojams. Tai yra pagrindinis bibliotekoms ir visai šaliai skirto projekto „Atsakingas skaitytojas“ tikslas, kai aktyviausiai jo siekusios bibliotekos apdovanojamos skaitytojų mėgstamiausių knygų krepšeliais.

Bibliotekų projektas „Atsakingas skaitytojas“ – išrinkti laimėtojai

Nuo 2015 m. vykdomas EPA projektas „Atsakingas skaitytojas“ mini 10 metų sukaktį. Šiemet net 50 šalies bibliotekų dalyvavo kasmetiniame konkurse „Atsakingas skaitytojas“. Per visą projekto laikotarpį buvo surinkta 50,0085 tonos elektronikos atliekų. Šiais metais pagrindinį prizą – menininkės N. Marčėnaitės

 viešnagę ir susitikimą su Šakių rajono gyventojais – laimėjo ilgamečiai šio konkurso dalyviai Šakių rajono savivaldybės viešoji biblioteka, kuriai taip pat atiteko 500 Eur vertės specialus prizas – dovanų čekis. Antrąją vietą pelnė Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Viešvilės filialas, laimėjęs 300 Eur dovanų čekį, o trečiąją vietą užėmė Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Vadžgirio filialas, gavęs 200 Eur prizą.

Specialiaisiais prizais – dovanų čekiais – buvo apdovanotos baterijų ir akumuliatorių kategorijoje prizines vietas užėmusios bibliotekos: Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka (500 Eur čekis), Molėtų rajono savivaldybės viešoji biblioteka (300 Eur čekis) ir Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka (200 Eur čekis).

Šiemet Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projekto „Atsakingas skaitytojas“ bičiule tapusi N. Marčėnaitėpalankiai vertina praktiką, kai ekologiškos elgsenos virusas platinamas ir šalies bibliotekose. Pastarosios jį paskleidžia ir savo bendruomenėse – kviesdamos kartu su perskaitytomis knygomis į biblioteką nusinešti ir smulkius sugedusius, nebereikalingus elektronikos prietaisus, baterijų atliekas, registruotis nemokamam stambiosios elektronikos atliekų išvežimui iš namų.

„Žinoma, pasaulį reikia pradėti keisti nuo savęs. Suvokiu tai, susidurdama su tuo, ką vadinu žmogiškąja ekologija. Ką daryti su ta daugybe daiktų, kurių didžioji dalis kitiems nebegali būti perduodami? Manau, turėtume labai gerai pergalvoti savo kaupimo įpročius. Klauskime, ar tikrai to ar kito daikto mums reikia. Turėtume išmokti šį klausimą kelti dar būdami jauni. Nelabai seniai negailestingai išmečiau visą krūvą, netgi menų. Pagalvojau: jeigu jau man kyla klausimas, ar man tikrai to reikia, tai juo labiau tas klausimas bus sunkus mano vaikams“, – apie savo patirtį pasakoja N. Marčėnaitė.

Elektroninių atliekų krizė: ar pavyks suvaldyti iki 2030-ųjų?

Šiais metais paskelbtos Jungtinių Tautų pasaulinės elektroninių atliekų stebėsenos ataskaitos duomenimis, 2022-aisiais pasaulyje susidarė 62 mln. metrinių tonų elektroninių atliekų. Elektroninės atliekos – tai bendras terminas bet kokiam išmestam gaminiui, kuris turi kištuką arba bateriją ir kuriame dažnai yra toksiškų ir pavojingų medžiagų, pavyzdžiui, gyvsidabrio ir švino. Ataskaitoje teigiama, kad 2022 metais, palyginti su 2010-aisiais, pasaulinis elektroninių atliekų kiekis išaugo 82 proc., o iki 2030 m. padidės dar 32 proc. ir pasieks 82 mln. metrinių tonų.

Ypač neramina faktas, kad 2022 metas tik mažiau nei ketvirtadalis (22,3 proc.) per metus susidarančios elektroninių atliekų masės buvo tinkamai surinkta ir perdirbta, todėl prarasta apie 62 mlrd. dolerių vertės išgaunamų gamtos išteklių, tuo pačiu didėja aplinkos tarša.

Nors elektronikos atliekų surinkimo rodikliai Europos Sąjungoje gerėja, tačiau daugeliui šalių nepavyksta surinkti ES nustatytų kiekių, o ir, pavyzdžiui, baterijų bei akumuliatorių atliekų surinkimo užduotys vis didėja. Iki šiol pakakdavo surinkti 45 proc. tokių atliekų, skaičiuojant nuo per praėjusius trejus metus rinkai pateiktų produktų kiekio, tačiau 2027 metais jau turėsime surinkti 63 proc. nešiojamųjų baterijų atliekų, o 2030 metais – 73 proc. Kiek tai realu?

Atsisveikinti su elektronikos atliekomis – paprasta ir patogu

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas sveikina bibliotekas ir džiaugiasi, kad kasmetinis projektas sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Anot jo, žmonės noriai įsitraukia į šią iniciatyvą – bibliotekas jie lanko ne tik ieškodami įkvepiančių knygų vakarui, bet ir atnešdami namuose užsilikusias elektronikos atliekas. Teisingas atliekų šalinimas yra ne tik rūpestis aplinka, bet ir galimybė suteikti atliekoms naują gyvenimą. Surinktos atliekos gali būti perdirbtos ir grįžti pas mus naujų prietaisų pavidalu.

Linas Ivanauskas primena, kad patogiai šalinti smulkiosios elektronikos atliekas, panaudotas baterijas ir nebetinkamas dujošvytes lemputes galima specialiajame surinkimo tinkle. Konteinerius šioms atliekoms galima rasti prekybos centruose, bibliotekose, įvairiose įstaigose. Jau daugiau kaip 10 metų EPA iš namų nemokamai surenka ir stambiosios elektronikos atliekas – šaldytuvus, skalbykles, indaploves, gartraukius, akumuliatorius ir pan., tereikia paskambinti tel. +370 695 55111 arba registruotis www.epa.lt svetainėje, kur taip pat galima rasti elektronikos atliekų surinkimo vietų sąrašą.

Projekto „Atsakingas skaitytojas“ partnerės yra Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija ir Lietuvos bibliotekininkų draugija.

Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)

Elektronikos platintojų asociacija  yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų. EPA savo veiklą organizuoja ir atliekų surinkimą finansuoja visos šalies mastu.