Sodybos jaukumui ir apšvietimui prisipirkote saulės energija maitinamų šviestuvų? Ar tokie prietaisai ilgais vakarais vis dar apšviečia erdves, kuriomis nesinaudojate? Specialistai atkreipia dėmesį, kad norėdami sutaupyti ir būti draugiškesni aplinkai, tokius šviestuvus rudenį galėtumėte išjungti. Rudens metas taip pat būtų tinkamas paruošiamiesiems darbams, svarstant kito sezono išmanius apšvietimo ir energetikos sprendimus.

Nedeginkime šviesos be būtino reikalo

Niekas nėra amžina. Saulės šviesą į elektros energiją verčiančios ir į lauko šviestuvus įmontuotos baterijos irgi nebus naudojamos begalę kartų. Saulės šviesa maitinamos baterijos tam tikru požiūriu yra panašios į kitas baterijas – vienas jų parametrų yra gyvavimo ciklas. Pastarasis apibrėžiamas kaip skaičius kartų, kiek tokia baterija gali būti įkrauta.

„Jeigu norime, kad saulės šviesą naudojančio šviestuvo baterijos gyvavimo ciklas trumpėtų tik tada, kai jums tai naudinga, išjunkite šviestuvą tada, kai jo šviesa nereikalinga“, – sako saulės energiją naudojančius šviestuvus rinkai siūlančios el. parduotuvės „lempumanija.lt“ vadovė Auksė Kulviečiūtė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad pigiausi saulės šviestuvai ne visada turi išjungimo funkciją. Tokiu atveju teks susitaikyti, kad ilgainiui toks šviestuvas ims šviesti blausiau, o galbūt ir visai nustos švietęs – teks jį išmesti. Be to, baterijos gyvavimo ciklą gamintojai įvertina, naudodami optimalius nustatymus bei sąlygas, kurios skiriasi nuo realių sąlygų.

Ne visada tokie žali, kokie atrodo

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė primena, kad saulės šviesą naudojantys šviestuvai tapę atliekomis nustoja būti draugiški aplinkai. Todėl reikėtų išnaudoti net ir mažiausią galimybę prailginti baterijų gyvavimo ciklą, o atitarnavusius prietaisus išmesti atsakingai.

„Elektronikos atliekose yra daugybė medžiagų, kurios tam tikromis sąlygomis gali tapti aplinkai ir žmonių sveikata kenksmingais teršalais. Ne išimtis – saulės šviestuvų ar saulės baterijų atliekos. Ir tik mesdami šias atliekas į joms skirtus specialiuosius konteinerius prekybos centruose, bibliotekose ar kitose įstaigose, galėsime būti tikri prisidėję prie aplinkosaugos ar sudarę galimybę tokioms atliekoms virsti naujais gaminiais“, – sako L. Jurevičienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad vis dar mažai žmonių žino apie šviesos taršą, arba per didelį, gamtai ir žmogui kenksmingą apšvietimą tamsiuoju paros metu. Yra įrodyta, kad ypač mėlyna šviesa sumažina melatonino kiekį žmogaus organizme. Melatonino stoka siejama su regėjimo pažeidimais, nemiga, nutukimu, depresija, krūties vėžiu. Ši šviesa aptinkama mobiliuosiuose telefonuose ir kituose kompiuteriniuose įrenginiuose, taip pat šviesos dioduose (LED). Tyrimai rodo, kad šviesos tarša taip pat turi įtakos gyvūnų elgesiui, pavyzdžiui, migracijos modeliams, budrumo įpročiams ir buveinių formavimuisi. Dėl to už tamsų nakties dangų kovojančios organizacijos ragina naudoti lauko apšvietimą tik tada, kai to reikia. Jos taip pat kviečia pasirūpinti, kad lauko šviestuvai būtų tinkamai ekranuoti ir nukreiptų šviesą žemyn, o ne aukštyn į dangų, rekomenduojama naktį užtemdyti langus, kad šviesa liktų viduje.

Rinkoje – įrangos deficitas: ruoškimės pavasariui jau dabar 

Išmaniuosius energetikos sprendimus namams siūlančios bendrovės „Helso“ specialistai spalį įvardija kaip vieną paskutinių mėnesių, kuomet saulė sugeneruoja bent kiek džiuginantį energijos kiekį. Galima sakyti, kad šiemet į papildomos energijos gamybos ar taupymo traukinį jau nespėjome, tačiau, kita vertus, turime pakankamai laiko iki pavasario atlikti paruošiamuosius darbus. Pasirengimas – tai ir formalumų su energijos skirstymo operatoriumi sutvarkymas bei  techninių sąlygų parengimas, Aplinkos projektų valdymo agentūros  paramos galimybių įvertinimas, konsultacijos su ekspertais, įrangos bei rangovo pasirinkimas.

„Šiuo metu pasaulinėje rinkoje saulės energetikos produktų poreikis yra ypač didelis, o darbus atliksiančių rangovų kiekis Lietuvoje – ribotas. Pastebime, kad didžiausią deficitą rinkoje sudaro inverteriai, jų gamybos pajėgumai – riboti. Vakarietiškos gamybos inverterių gauti praktiškai neįmanoma ir jums labai pasisekė, jei tokį pavyko įsigyti. Neretai klientai laukia pusę metų ir ilgiau su sumontuotais saulės moduliais, kol rangovas galės sumontuoti inverterį“, – sako „Helso“ generalinis direktorius Edvardas Tarasevičius.

E. Tarasevičius taip pat atkreipia dėmesį, kad jau dabar verta pasvarstyti ir kitus saulės energijos panaudojimo sprendimus, kurie būtų ypač naudingi pavasarį ir vasarą. Viena naujausių ir mažiau girdėtų elektros energijos gamybos įrangų – langų žaliuzės. Tai puiki alternatyva tiems, kurie nori taupyti, bet negali įsirengti saulės elektrinės ant stogo ar žemės. Žaliuzės ne tik generuoja energiją, bet veikia kaip standartinės žaliuzės, saulėtą dieną sudarydamos šešėlį ir mažindamos temperatūrą patalpos viduje, tuo pačiu metu mažėja ir kondicionavimo išlaidos. Vidutinė tokių sprendimų kaina tik nereikšmingai didesnė už įprastų lauko žaliuzių kainą, o nauda – juntama ir ilgalaikė. Saulės žaliuzių efektas – 100 W/m² pagamintos elektros energijos per vieną valandą. Pagamintą elektros energiją galima tiesiogiai panaudoti elektros prietaisams, kaupti tam skirtose baterijose, atiduoti į energijos skirstymo operatoriaus elektros tinklą pasaugoti.

„Įvairėjanti išmaniųjų elektronikos prietaisų rinka – viena iš sparčiai augančio elektronikos atliekų srauto priežasčių. Todėl ES šalyse dedamos pastangos, kad kuo daugiau tokių atliekų patektų į joms skirtą srautą, būtų saugiai tvarkomos, o iš jų išgautos medžiagos panaudotos naujų prietaisų gamybai. Dėl to jau daugiau kaip 10 metų stambiosios elektronikos atliekas paimame iš šalies namų ūkių nemokamai – tereikia paskambinti mums telefonu ar užsiregistruoti mūsų interneto svetainėje“, – primena EPA projektų vadovė L. Jurevičienė.