Pandemija turėjo reikšmingos įtakos visam atliekų sektoriui, ypač – elektronikos atliekų sektoriui. Tiek užsienio šalyse, tiek Lietuvoje atlikti tyrimai ir 2020 m. elektronikos atliekų surinkimo rodikliai rodo, kad dideli šių atliekų kiekiai nepateko į surinkimo tinklus, nusėdo namų ūkiuose arba per bendrųjų atliekų konteinerius pakliuvo į sąvartynus. Tai gali kelti pavojų gamtai ir žmonių sveikatai bei tapti iššūkiu elektronikos gamintojams ir platintojams, kuriems nustatytos kasmet didėjančios elektronikos atliekų surinkimo užduotys. LR Aplinkos ministerijos poziciją šiuo klausimu ir nacionalinę elektronikos atliekų ir panaudotų baterijų sektoriaus politiką EPA prašymu pakomentavo šalies aplinkos ministras Simonas Gentvilas. 

Skatinant atliekų surinkimo ir perdirbimo galimybes, svarbi tinkama komunikacija, visuomenės ugdymas, švietimas, pakankama ir patogi atliekų surinkimo sistema, tinkamų sąlygų rūšiuoti atliekas sudarymas. Už šių veiklų vykdymą, be kita ko, visų pirma atsakingi elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) gamintojai ir importuotojai. Todėl jų iniciatyvos ir efektyvi veikla vykdant priskirtas pareigas yra ypač svarbios.

Net ir pandemijos laikotarpiu atliekų surinkimas ir tvarkymas nebuvo sustabdytas – vykdytas atliekų priėmimas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, netinkamą naudoti EEĮ galima pristatyti į surinkimo vietas maisto prekybos centruose, degalinėse ir pan.

Pagal turimus naujausius Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenis ir statistinę informaciją 2018 metais EEĮ surinkimas, skaičiuojant nuo tiekimo vidaus rinkai pastarųjų 3 metų vidurkio, buvo – 42,2 proc.; 2019 metais – 44,6 proc. Kadangi atliekų metinių ataskaitų pateikimo terminas dar nesibaigęs ir dar nėra apibendrintų 2020 metų atliekų tvarkymo duomenų, anksti daryti išvadas, kokie EEĮ atliekų kiekiai 2020 metais buvo surinkti iš priėmimo vietų.

Remiantis mišrių komunalinių atliekų sudėties duomenimis, nėra pokyčio – 2019 m. šiame sraute buvo 0,4 proc., 2020 m. – 0,39 proc. EEĮ atliekų.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), nuo 2020 m. būtina surinkti ne mažiau, kaip 65 proc. EEĮ atliekų, skaičiuojant nuo tiekimo vidaus rinkai pastarųjų 3 metų vidurkio, t. y. nustatyta EEĮ atliekų direktyvos reikalavimus atitinkanti užduotis. Todėl EEĮ atliekų surinkimo užduočių keitimas neplanuojamas.

Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės narės, įgyvendindamos nacionalines atliekų tvarkymo priemones, turi vykdyti tiek EEĮ direktyvoje, tiek žiedinės ekonomikos atliekų direktyvose nustatytus atliekų surinkimo, atliekų pakartotinio panaudojimo ir perdirbimo tikslus.

Skatinant žiedinės ekonomikos plėtrą šalyje, numatytos įvairios priemonės, kurias planuojama finansuoti ES fondų ir Atliekų tvarkymo programos lėšomis – plėtoti atskiro atliekų surinkimo pajėgumus, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių tinklą, modernizuoti ir plėtoti atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo įrenginius, skiriant prioritetą ir EEĮ tvarkymui, teikti finansines paskatas daiktų pakartotinį naudojimą skatinančioms veikloms, skatinti žaliąsias inovacijas, kuriant ilgaamžius, tinkamus taisyti produktus. Taip pat ypač svarbu didinti visuomenės ir gyventojų sąmoningumą atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais. Todėl skatinant ugdyti tvaraus vartojimo įpročius, planuojama peržiūrėti švietimo ir mokymo programas, į jas integruojant ir žiedinės ekonomikos modulį. Šios priemonės įtvirtintos Vyriausybės programoje ir atitinkamai Aplinkos ministerijos strateginio planavimo dokumentuose.

Siekiant integralaus požiūrio į numatytus tikslus ir visų atsakingų dalyvių įsitraukimo, planuojame sudaryti nacionalinius susitarimus su verslo, mokslo, NVO, savivaldybių sektorių atstovais dėl Europos žaliojo kurso, įskaitant žiedinės ekonomikos ir atliekų prevencijos iniciatyvas, įgyvendinimo.

Atkreipiame dėmesį, kad Aplinkos ministerijai svarbus visuomenės ir suinteresuotų institucijų, verslo, mokslo institucijų atstovų bendradarbiavimas ir dalijimasis gerosios praktikos pavyzdžiais, todėl kviečiame turint įžvalgų ar pasiūlymų dėl teisinės bazės tobulinimo, žiedinės ekonomikos plėtros, gyventojų ir visuomenės sąmoningumo didinimo ir pan. jomis pasidalinti el. paštu ziedineekonomika@am.lt