Mobiliojo telefono naudojimas vairuojant išlieka rimta problema Lietuvos keliuose, nepaisant pastarųjų metų įstatymų pakeitimų ir prevencinių priemonių. Statistika rodo, kad per pastaruosius metus pažeidimų skaičius išlieka itin aukštas: 2024 m. užfiksuota 44 760 pažeidimų, 2023 m. – 46 026, o 2022 m. – 51 362. Nors 2023 m. gegužės 1 d. buvo sugriežtinta draudimo naudotis mobiliuoju telefonu rankomis formuluotė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, per metus vis dar nustatoma per 50 tūkst. tokių pažeidėjų. Tai rodo, kad dalis vairuotojų vis dar nesuvokia, kokį pavojų kelia telefonas vairuojant. Net ir trumpalaikis dėmesio nukreipimas gali sukelti eismo įvykį, todėl būtina laikytis įstatymų ir atsakingai elgtis kelyje. 

Mobiliojo naudojimas vairuojant: grėsmė saugumui ir didėjantys pažeidimų skaičiai 

Šiuo metu Lietuvoje pažeidimai fiksuojami policinių prevencinių priemonių metu, tačiau technologinės priemonės, tokios kaip kameros ar dirbtinis intelektas, dar nėra plačiai taikomos šiems pažeidimams nustatyti. Nepaisant to, policija aktyviai vykdo prevencines akcijas ir reidus, siekdama mažinti vairuotojų dėmesio nukreipimą nuo kelio dėl neteisėto telefono naudojimo. Vytautas Grašys, Lietuvos policijos viešosios tvarkos biuro vadovas, pabrėžia: „Pats svarbiausias dalykas vairuojant yra dėmesio sutelkimas, kad vairuotojas neprarastų budrumo, stebėtų kelią, aplinką ir nesiblaškytų vairuodamas”. Naudojimasis telefonu vairuojant trukdo tinkamai reaguoti į staigius kelio pokyčius ir didina avarijų tikimybę. Kuo ilgiau vairuotojas žiūri į ekraną, tuo didesnė tikimybė nepastebėti kliūties ar kito eismo dalyvio. 

Laisvų rankų įranga ne visada užtikrina saugumą 

Nors laisvų rankų įrangos naudojimas tampa vis populiaresnis, vis dar fiksuojama daug pažeidimų dėl neteisingo mobiliųjų telefonų naudojimo. Telefonas, naudojamas stovint ar sustojus, taip pat blaško vairuotojo dėmesį. Skambučiai, SMS žinutės, gaunami laiškai, nuotraukos ar socialinių tinklų turinys gali atitraukti vairuotojo dėmesį nuo kelio, didindami avarijų riziką. Pagal galiojančius įstatymus, vairuotojas gali naudotis telefonu tik keliais atvejais: kai transporto priemonė stovi ir nedalyvauja viešajame eisme, kai naudojama laisvų rankų įranga arba kai telefonas yra specialiame laikiklyje. Tačiau net ir šiais atvejais rekomenduojama apsvarstyti, ar tikrai būtina skirti dėmesį telefonui, o ne keliui. Policija pabrėžia, kad net ir minimalus dėmesio atitraukimas gali sukelti skaudžias pasekmes. 

Gyvybė svarbiau už pranešimą telefone 

Siekiant išvengti pagundos naudotis telefonu vairuojant, rekomenduojama išjungti garsinius pranešimus arba padėti telefoną nepasiekiamoje vietoje. Vytautas Grašys akcentuoja: „Jokiu būdu nesinaudokite mobiliuoju telefonu ne dėl to, kad bus paskirta bauda, bet tam, kad išsaugotumėte savo ir kitų gyvybę”. Vairuotojai turi suprasti, kad telefonas gali palaukti, tačiau gyvybė – ne. Atsakingas elgesys kelyje padės sumažinti eismo įvykių skaičių ir užtikrinti visų eismo dalyvių saugumą. 

Mobilioji manija: nuo vairavimo iki kasdienio gyvenimo 

„Priklausomybė nuo telefonų kelyje ir daiktų kaupimo yra ne tik neatsakinga, bet ir parodo, kaip daiktai mus valdo“, – teigia Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas. „Turime rasti balansą tarp technologijų naudojimo ir atsakingo vartojimo”. Vis dažniau tenka matyti vairuotojus, įnikusius į telefonus, tarsi jie kelią pažinotų mintinai ir net nesusimąstytų apie netikėtas kliūtis. Toks elgesys didina pavojų eismo saugumui ir dar kartą patvirtina, kaip stipriai esame priklausomi nuo technologijų. EPA inicijuoti tyrimai atskleidžia nerimą keliančią tendenciją – Lietuvos gyventojai ir toliau linkę kaupti senus elektronikos prietaisus, nepaisant edukacinių kampanijų ir patogios atliekų surinkimo infrastruktūros. 2022–2024 metais atliktos apklausos rodo, kad didžioji dalis gyventojų namuose laiko senus mobiliuosius telefonus ir kompiuterius. Naujausias 2024 m. liepos tyrimas atskleidė, jog net 74 proc. respondentų turi bent vieną nenaudojamą telefoną, o 15 proc. jų namuose yra net keturi ar daugiau tokių įrenginių. 

Per didelis vartojimas ir priklausomybė nuo technologijų 

Šiuolaikinė visuomenė vis labiau priklausoma nuo mobiliųjų telefonų ir kompiuterių, o naujų prietaisų įsigijimas dažnai skatina senų kaupimą. Nors technologijos nuolat tobulėja ir gamintojai kasmet pristato naujus modelius, senesni įrenginiai lieka namuose nenaudojami. Elektronikos atliekų surinkimo rodikliai vis dar per maži, o senų įrenginių kaupimas stabdo žiedinės ekonomikos vystymąsi. Kadangi nenaudojami prietaisai neretai guli stalčiuose ar spintose, jie praranda vertingas medžiagas, kurias būtų galima panaudoti naujiems produktams gaminti. „Vartotojai įpratę keisti telefonus kas kelerius metus, tačiau retai susimąsto, kur dingsta jų seni prietaisai“, – sako Linas Ivanauskas. EPA tyrimai rodo, kad dažnas vartotojas neturi aiškaus plano, ką daryti su nebenaudojama elektronika, todėl ji tiesiog lieka dulkėti namuose. Tokia situacija ypač būdinga išmaniesiems telefonams, kuriuos žmonės linkę keisti ne dėl jų gedimų, o dėl mados, naujų funkcijų ar prestižo. Toks elgesys skatina ne tik elektronikos atliekų augimą, bet ir perteklinį gamtos išteklių naudojimą. Perdirbimui neskiriamas pakankamas dėmesys, nors šiuolaikiniai išmanieji įrenginiai turi retųjų metalų, kuriuos galima pakartotinai panaudoti. Be to, nuolatinis telefonų naudojimas formuoja tam tikrą psichologinę priklausomybę – be telefono daugelis žmonių jaučiasi nesaugiai ar nerimauja. L. Ivanauskas pabrėžia, kad technologijų perteklius ir per didelis jų vartojimas turi neigiamą poveikį ne tik aplinkai, bet ir žmonių psichologinei gerovei. Todėl būtina skatinti sąmoningesnį vartojimą ir atsakingą požiūrį į elektronikos atliekų tvarkymą. 

Kaip paskatinti gyventojus perdirbti elektroniką? 

Nepaisant pastangų skatinti elektronikos perdirbimą, rezultatai kol kas nėra pakankami. ES duomenys rodo, kad mobiliųjų telefonų surenkama mažiau nei 5 proc., o likę milijonai įrenginių lieka nenaudojami arba išmetami netinkamai. Vien tik ES šalyse gyventojų namuose laikoma apie 700 mln. nebenaudojamų telefonų – beveik po du kiekvienam gyventojui. „Siekiant sumažinti elektronikos atliekų kaupimą, būtinos papildomos paskatos vartotojams – nuo finansinių kompensacijų už perdirbtus prietaisus iki patogesnių surinkimo sistemų“, – teigia Linas Ivanauskas. EPA nuolat vykdo projektus, skatinančius senų įrenginių perdirbimą, tačiau visuomenės įpročiai keičiasi lėtai. Vienas iš galimų sprendimų – didinti informuotumą apie retųjų metalų, esančių elektronikos įrenginiuose, svarbą ir jų trūkumą pasaulinėje rinkoje. Kadangi tokių medžiagų kaip kobaltas, indis ar tantalas ištekliai senka, jų perdirbimas tampa itin reikšmingas tvarios ekonomikos kontekste. Taip pat būtina stiprinti bendradarbiavimą tarp gamintojų, valstybinių institucijų ir vartotojų, kad elektronikos atliekų surinkimo sistemos būtų dar efektyvesnės. Linas Ivanauskas pabrėžia, kad kiekvienas vartotojas turi prisiimti atsakomybę ir imtis veiksmų – nebenaudojamus prietaisus perduoti perdirbimui ar paaukoti organizacijoms, kurios juos gali panaudoti antrą kartą. Elektronikos atliekų problema reikalauja kompleksinių sprendimų, todėl kiekvienas žingsnis šioje srityje yra svarbus. 

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas taip pat primena, kad didesniam tvarumui pasiekti Lietuvoje yra išvystytas elektronikos atliekų surinkimo tinklas, per kurį elektronikos atliekos nukreipiamos įgaliotiems tvarkytojams ir perdirbėjams. Smulkiosios elektronikos atliekas galima patogiai išmesti į specialiuosius konteinerius prekybos centruose, bibliotekose ar kitose įstaigose. Stambiosios elektronikos atliekas EPA komanda jau daugiau kaip 10 metų išveža iš namų nemokamai, tereikia paskambinti tel. +370 695 55111 arba registruotis svetainėje.
 

Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA) 

Elektronikos platintojų asociacija  yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Bosch“, „Siemens“, „Whirlpool“ ir kt. EPA savo veiklą organizuoja ir atliekų surinkimą finansuoja visos šalies mastu.