Ekonominis augimas ir geresnė aplinkosauga: „žiediškumo“ reikia ne mažiau, o daugiau
Kaip esama krizė galėtų paveikti aplinkos apsaugos sektorių? Ar tai nestabdys Europos Sąjungos (ES) kurso žiedinės ekonomikos kryptimi? Ko artimiausiu metu turėtų tikėtis ES elektronikos atliekų sektorius? Į Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) klausimus atsakė Europos Komisijos Žiedinės ekonomikos ir žaliojo augimo direktorato vadovas Kęstutis Sadauskas. Krizė – tiek sveikatos, tiek ir ekonomikos – neišvengiamai keičia visuomenės prioritetus. Vietoje plėtros ir aplinkosaugos investicijų – išgyvenimui skirtos priemonės. Ar Jūsų stebimos tendencijos tai patvirtina?
Europos Komisija yra tvirtai įsitikinusi, kad per ilgesnį „Covid-19“ pandemijos laikotarpį greičiausiai bus skiriama daugiau pastangų siekiant Europos ekonomikos įvairinimo ir atsparumo. Tiesą sakant, tarp ekonomikos augimo ir didesnės aplinkos apsaugos prieštaravimo nėra: turime pasiekti abu tuo pačiu metu, arba mokėsime ilgalaikę trumpalaikio ekonomikos augimo, įgyto gamtos sąskaita, kainą.
Todėl žiedinė ekonomika ir jos pagrindiniai principai, kaip pakeisti mūsų gamybos ir vartojimo būdą, pateikia keletą svarbių atsakymų ekonomikos atsigavimui. Tegu būna aišku, pandemijos metu ir po jos mums reikia daugiau „žiediškumo“, o ne mažiau. Dabartinis iššūkių metas rodo, kad ES reikia naujo modelio, kuris galėtų įvertinti gamtą ir paversti ją mūsų ekonomikos sistemos pagrindu. Be to, Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen teigė, kad modernesnė ir žiedinė ekonomika padarys mus mažiau priklausomus ir padidins mūsų atsparumą: tai ir turime išmokti iš šios krizės. Tai ne tik naudinga mūsų ekonomikai, ne tik naudinga mūsų aplinkai, bet ir sumažina priklausomybę sutrumpinant ir paįvairinant tiekimo grandines.
Taigi žiedinės ekonomikos ekonominis pagrindas yra svarbus, ypač atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos krizę. Žiedinė ekonomika padeda kurti naujas verslo galimybes naudojant novatoriškus ir efektyvesnius gamybos metodus. Platesnėje ekonomikoje „žiediškumas“ turės teigiamą bendrą poveikį ES BVP ir darbo vietų kūrimui vietos lygmeniu atsižvelgiant į visų rūšių įgūdžius.
Todėl Europos žaliojo susitarimo ir ES žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimas bus savaime svarbus atsigavimo proceso elementas. Be to, kaip paskelbė prezidentė, siūloma naujos kartos ES ir sustiprinta DFP (Daugiametė finansinė programa) rems mūsų pagrindinį politinį tikslą – apsaugoti Europos ekonomiką užtikrinant greitą ir teisingą ekologišką ir skaitmeninį perėjimą. Žiedinė ekonomika neabejotinai bus esminis kitų pastangų ramstis, ir mes bendradarbiausime su valstybėmis narėmis, kad pasinaudotume naujomis finansinėmis galimybėmis – remiantis galutiniu susitarimu, kurį priėmė įstatymų leidėjai.
Ko, Jūsų manymu, galėtų tikėtis elektronikos atliekų sektorius šiemet ir kitąmet? Kokie svarbiausi ES ir EK dokumentai ar nacionaliniai projektai turėtų atnešti pokyčių?
Naujajame Europos Komisijos žiedinės ekonomikos veiksmų plane[1] elektronikos ir IRT sektorius nurodytas kaip pagrindinė prioritetinė sritis, ir ten numatytos tikslinės priemonės ateinantiems metams pagal „žiedinės elektronikos iniciatyvą“. Tai apima veiksmus, kuriais siekiama sustiprinti išplėstinės gamintojų atsakomybės principą, siekiant užtikrinti, kad produktai būtų sukurti siekiant išvengti atliekų, atkreipiant dėmesį į pavojingų cheminių medžiagų buvimą gaminiuose, ir visapusiškai įgyvendinant elektronikos atliekų surinkimo, paruošimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo taisykles. Šias pastangas, be kita ko, paskatins naujos ekologinio projektavimo direktyvos taisyklės, skirtos tokiems gaminiams kaip išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir nešiojamieji kompiuteriai, principo „teisė į remontą“ įgyvendinimas ir ES taisyklių[2] dėl pavojingų medžiagų ribojimo elektros ir elektroninėje įrangoje peržiūra.
Europos Komisija taip pat toliau rems valstybes nares visapusiškai įgyvendinant Direktyvą dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų[3], visų pirma gerindama atskirą elektronikos atliekų surinkimą ir tvarkymą, kaip „atitikties skatinimo iniciatyvos“, vykdytos 2016–2017 m., tęsinį. [4]
Baigiamas vykdyti tyrimas apie elektronikos atliekas ES valstybėse narėse, įvertinant galimybes toliau derinti tvarkymo reikalavimus ES, įskaitant remiantis galiojančiais (CENELEC) standartais. Jis grindžiamas išsamiu padėties valstybėse narėse aprašymu per įvairias konsultacijas su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir suinteresuotosiomis šalimis. Remdamasi šiais rezultatais, Komisija toliau svarstys galimas reguliavimo iniciatyvas šioje srityje. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvoje nuo 2021 m. sausio 1 d. elektronikos atliekų tvarkymo operatoriai turės įrodyti, kad laikosi Europos standarto EN 50625-1: 2014 „Bendrieji tvarkymo ir užterštumo šalinimo reikalavimai”, tam, kad gautų leidimus iš Aplinkos agentūros kaip išankstinę sąlygą sudaryti sutartis su gamintojais ir gamintojų atsakomybės organizacijomis.[5]
Siekdama spręsti visų pirma namų ūkiuose laikomų mažų (atliekų) elektronikos gaminių problemą, Komisija taip pat šiuo metu vykdo tyrimą, siekdama išsiaiškinti mobiliųjų telefonų, planšetinių kompiuterių ir galbūt kitų mažų elektronikos grąžinimo ar pardavimo atgal galimybes, siekiant padidinti šių prietaisų surinkimą, kad būtų galima pakartotinai naudoti ar atkurti panaudotas medžiagas.
Be to, Europos Komisija paskelbs gaires dėl naujų būtiniausių išplėstinės gamintojų atsakomybės reikalavimų – ši atsakomybė taip pat svarbi įgyvendinant elektronikos atliekų direktyvą. Šios gairės valstybėms narėms patars, be kita ko, kaip taikyti mokesčių moduliavimą atsižvelgiant į produkto eksploatavimo pabaigos rodiklius, vienodą požiūrį į gamintojus, išlaidų padengimą ir geresnį stebėjimą bei vykdymo užtikrinimą, susijusius su pardavimu internetu ir piktnaudžiavimu platesne prasme.
1 https://ec.europa.eu/environment/circular-economy/pdf/new_circular_economy_action_plan.pdf
2 2011 birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektronikos apribojimo (RoHS direktyva) OJ L 174, 1.7.2011, p. 88–110
[3] 2012/19/ES direktyva – OJ L 197, 24.7.2012, p. 38–71
[4] EEĮ atliekų atitikties skatinimo iniciatyva https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/09c7215a-49c5-11e8-be1d-01aa75ed71a1/language-en
[5] Pagal pataisytą 2003 m. Įsakymą Nr. 42-1958, dėl turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo.