Esu kultūringas – vadinasi, rūšiuoju elektronikos atliekas
Kartais tenka išgirsti: rūšiuočiau atliekas, jei turėčiau daugiau laiko, jeigu joms skirti konteineriai būtų patogesnėje vietoje. Kai šitaip kalbama apie elektronikos atliekas, tai skamba ypač neatsakingai. Elektronikos atliekos surenkamos atskira tvarka. Joms pritaikytų konteinerių galima rasti prekybos centruose ir kitose įstaigose, nes po atviru dangumi laikyti tokias talpas yra nesaugu. Saugiai surinkti elektronikos atliekas ir panaudotas baterijas padeda ir Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) inicijuotas, su šalies bibliotekomis vykdomas projektas „Atsakingas skaitytojas“.
Dėmesys smulkiosios elektronikos atliekoms
„Šalyje turime puikiai išvystytą elektronikos ir baterijų atliekų surinkimo infrastruktūrą. Kita vertus, jos efektyvumui reikalingas gyventojų įsitraukimas, sąmoningumas, atsakomybė. Neatsitiktinai elektronikos gamintojus ir importuotojus bei kitas suinteresuotąsias šalis vienijanti tarptautinė organizacija „WEEE forum“ atkreipė dėmesį į vartotojų elgsenos svarbą ir į tai, kad kliūtis šio sektoriaus pažangai yra netinkamai tvarkomi maži nebenaudojami elektroniniai prietaisai“, – pasakoja EPA projektų vadovė Laura Jurevičienė.
Skaičiuojama, kad 2019 m. visame pasaulyje buvo generuota per 22 mln. tonų smulkiosios elektronikos atliekų. Tai sudaro 40 proc. iš 57 milijonų tonų visų pasaulyje susidarančių elektroninių atliekų. Dėl mažo dydžio tokie daiktai, kaip mobilieji telefonai, elektriniai dantų šepetėliai, skrudintuvai ir fotoaparatai, dažnai išmetami netinkamai ir sudaro didelę dalį 8 proc. visų elektronikos atliekų, išmetamų į šiukšliadėžes, kurios vėliau šalinamos sąvartynuose arba sudeginamos. Dėl to svarbios juose esančios žaliavos tiesiog prarandamos.
„Europoje į bendrųjų atliekų konteinerius vienas gyventojas vidutiniškai išmeta iki 1,4 kg elektronikos atliekų. Be to, smulkūs prietaisai, kuriuos nesunku kaupti, dažnai tiesiog pamirštami stalčiuose, spintelėse, garažuose, rūsiuose ir palėpėse. Dėl to šiemet, devintaisiais „Atsakingo skaitytojo“ metais, didesnį dėmesį kreipsime smulkiosioms elektronikos atliekoms, bibliotekas skatinsime aktyviau rinkti būtent jas. Bibliotekos, tikimės, ras būdų, kaip aktyvinti ir edukuoti savo skaitytojus ir bendruomenę“, – sako L. Jurevičienė.
Pasak jos, įvairūs vartotojų elgsenos tyrimai tik patvirtina, kad aplinkosauga ir tvarumas labai stipriai susieti su kultūra. Tad ir bendradarbiavimas su bibliotekomis, kurios yra vienos svarbiausių kultūros įstaigų šalyje, palaiko prasmingą aukštesnės vartojimo ir tvarumo kultūros siekį.
Aktyviausioms – naujos knygos ir susitikimai su šalies kūrėjais
Konkurso „Atsakingas skaitytojas“ taisyklėse numatyta, kad 4 bibliotekos (2 – pirmame etape ir 2 – antrame), surinkusios daugiausia elektronikos ir baterijų atliekų, laimės po 500 Eur vertės skaitytojų mėgstamiausių knygų krepšelį. Aktyviausioms bibliotekoms – 4 pirmajame etape ir tiek pat antrajame – papildomai bus įteikti specialūs prizai. Dar 2 bibliotekos – po vieną kiekviename etape – už geriausius smulkiosios elektronikos surinkimo rezultatus gaus dovanų po kavos aparatą.
Kiekvieno konkurso etapo pabaigoje daugiausia visų rūšių elektronikos atliekų surinkusi biblioteka bus apdovanota susitikimu su žinomu Lietuvos kūrėju. Su skaitytojais susitiks „Kakės Makės“ kūrėja Lina Žutautė ir aktorė Larisa Kalpokaitė.
Tikslas – dar daugiau kultūros
Projekto partnerės yra Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija ir Lietuvos bibliotekininkų draugija.
„Džiugu, kad bibliotekoms skirto konkurso formatas pasipildo naujo turinio. Ypač džiugu, kad tai tampa turiningu žinomų knygų autorių ar kitų Lietuvos kūrėjų bendravimu su skaitytojais. Tokie susitikimai visada yra labai laukiami, iš jų žmonės išeina su naujomis mintimis, pozityvesniu požiūriu į aplinką. Tiek skaitytojų mėgstamiausių knygų krepšeliai, tiek ir puikių renginių galimybė turėtų būti rimtas motyvas bibliotekoms skatinti bei puoselėti elektronikos atliekų rūšiavimą bei surinkimą“, – sako Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė.
Jos teigimu, dar labai prasminga tai, kad bibliotekos įgyja daugiau galimybių reprezentuoti save kaip kultūros įstaigos, kuriose bendrą išraišką randą menas, švietėjiška veikla, žmonių bendrystė ir aplinkosauga. Visa tai tampa subalansuota kultūrine veikla, apimančia labai aktualius mūsų gyvenimo aspektus.
Pasak EPA projektų vadovės L. Jurevičienės, bibliotekos kviečiamos apie savo sprendimą dalyvauti projekte informuoti organizatorius el. paštu socprojektai@epa.lt. Bibliotekų registracija vyks balandžio 3–30 dienomis. Bibliotekoms skirtas konkursas prasidės 2023 m. balandžio mėn. pradžioje ir truks iki gruodžio mėn. pabaigos. Konkurso taisykles galima rasti interneto svetainėje www.epa.lt.
Pranešime panaudotos nuotraukos:
L. Kalpokaitė. J. Stasevičiaus nuotr.
L. Žutautė. G. Šiupario nuotr.