Elektronikos atliekų tvarkymo organizatorė Elektronikos platintojų asociacija (EPA) atkreipia šalies gyventojų dėmesį: kaupdami namuose nenaudojamus prietaisus skriaudžiame ne tik planetą, bet ir save pačius. EPA primena, kad Lietuvoje veikia puikiai išvystyta, visiems prieinama nemokamo elektronikos atliekų surinkimo sistema. Smulkiosios elektronikos, baterijų ir dujošvyčių lempų atliekas galime išmesti į prekybos centruose, bibliotekose ar kitose įstaigose, o stambiąsias elektronikos atliekas į namus atvykstanti surinkėjų komanda iš gyvenamųjų patalpų išneša ir išgabena be papildomo mokesčio.

Nemokamai iš namų išveža daugiau kaip 10 metų

„Stambiagabaritės elektronikos atliekas iš namų išnešame ir išvežame nemokamai jau daugiau kaip 10 metų. Tereikia mums paskambinti tel. +370 695 55111 arba registruotis www.epa.lt svetainėje. Tai – saugi, puikiai veikianti atsakingo elektronikos atliekų šalimo schema, sukurta tam, kad kuo daugiau tokių atliekų būtų perdirbta, iš jų išgautos medžiagos naujos įrangos gamybai, tuo pačiu sykiu apsaugant gamtą“, – primena EPA projektų vadovė Laura Jurevičienė.

Vis dėlto ji pastebi, kad sunkumų sukelia ne elektronikos atliekų surinkimo sistemos prieinamumas, bet nenaudingi įpročiai ar atidėliojimas tvarkant namus bei priimant sprendimus, ko atsisakyti – išmesti ar atiduoti kitiems asmenims.

Pasak L. Jurevičienės, kaupimo mastus Lietuvoje atskleidžia ir asociacijos nuolat inicijuojami gyventojų elgsenos tyrimai. Vien šiais metais atliktos apklausos parodė, kiek daug šalies gyventojai yra sukaupę nenaudojamų elektronikos prietaisų. Kaip paaiškėjo, net 41 proc. Lietuvos gyventojų teigė namuose turintys 1–2 nenaudojamus arba beveik nenaudojamus kompiuterius, o net 10 proc. iš jų turėjo net ir 3–4 tokius prietaisus.

Pernai EPA inicijuota apklausa parodė, kad 63 proc. Lietuvos namų ūkiuose buvo po 2 ir daugiau nenaudojamų telefonų. Be to, net 29 proc. apklausos dalyvių prisipažino, kad šie nenaudojami prietaisai jų namuose laikomi 3–4 metus, o 14 proc. teigė, kad tokia padėtis trunka 5 ir daugiau metų.

Ne visi žino, kas tai yra elektronikos atliekos

Tai, kad ne visi žmonės supranta, kas tai yra elektronikos atliekos, yra dar viena aplinkybė, kodėl jos šalinamos netinkamai. Tyrimai atskleidžia, kad smulkiosios elektronikos atliekas išmeta netinkamai apie 26 proc. gyventojų. Kita bėda – į specialiuosius panaudotoms baterijoms ir akumuliatoriuams skirtus konteinerius šios rūšies atliekų nepatenka net 28 proc.

„Prieš dvejus metus aiškinantis padėtį paaiškėjo, kad daugiau kaip pusė šalies gyventojų nesuvokia, kad elektroniniai žaislai yra elektronika, o daugiau kaip trečdalis nežino, kad elektronikos atliekoms priskiriami nebenaudojami šaldytuvai, elektrinės viryklės, skalbimo mašinos. Ir nors šių atliekų kasmet surenkame vis daugiau, tačiau ES nustatytos surinkti elektronikos atliekų normos, kurios skaičiuojamos pagal augantį vartojimą, didėja sparčiau“, – pasakoja EPA projektų vadovė.

Ji taip pat nerimauja, kad kai kurių gyventojų prastesniu informuotumu ar sąmoningumu naudojasi nelegalūs atliekų vežėjai. Kaip parodė šalies gyventojų elgsenos tyrimas, pernai net 7 proc. žmonių už elektronikos atliekų išvežimą mokėjo iki 10 eurų ir netgi daugiau. Kai tokios atliekos pakliūva į nelicencijuotų surinkėjų rankas, kyla rizika, kad jos nebus tinkamai ir saugiai perdirbtos, dalis pateks į sąvartynus, kai kada – į nelegalius.

Perkame vis daugiau ir ne vien tai, ko tikrai reikia

„Nors elektronikos atliekos susidaro ne kasdien, šiame technologijų amžiuje jų problematika turėtų būti ne mažiau svarbi nei plastiko. Užpernai atlikto tyrimo metu net 49 proc. respondentų nurodė, kad dalis prietaisų, įsigytų 2018–2020 metais, gyvenimą tik apsunkino – buvo per mažai naudojami ir tik užėmė vietą namuose.

„Nenuostabu, kad elektronikos atliekos jau keletą metų iš eilės įvardijamos kaip sparčiausiai augančios atliekos pasaulyje. Turime į tai reaguoti, jausdami atsakomybę už gamtą, senkančius planetos išteklius. Juk jei laikome nenaudojamus prietaisus namuose, neperduodami jų kitiems vartotojams ar atliekų tvarkytojams, tai auga ir įsigyjamų naujų daiktų apimtys, mažėja Žemės išteklių kiekiai, brangsta žaliavos naujiems daiktams pagaminti, o mes patys irgi vis daugiau mokame už naujus gaminius“, – aiškina L. Jurevičienė.