Modernėjančioje Kauno miesto savivaldybėje pažangios elektronikos daugėja, ji keičia seną – nebeefektyvią ir nebepataisomą. Šiuo metu kiekvienam savivaldybės darbuotojui tenka daugiau kaip 3 vienetai įvairios elektronikos įrangos, pradedant kavos aparatais ir baigiant išmaniaisiais telefonais.

Modernėjančioje Kauno miesto savivaldybėje pažangios elektronikos daugėja, ji keičia seną – nebeefektyvią ir nebepataisomą. Šiuo metu kiekvienam savivaldybės darbuotojui tenka daugiau kaip 3 vienetai įvairios elektronikos įrangos, pradedant kavos aparatais ir baigiant išmaniaisiais telefonais. 2018–2019 metais savivaldybės administracijos elektronikos įrangos ūkį papildė ir 37 kondicionieriai. Nebenaudojama įranga tapo elektronikos atliekomis: 2017–2018 metais tokių atliekų, perduotų tvarkytojams, bendras kiekis sudarė 1040 kilogramų.

 

Atliekų dvigubai mažiau nei Vilniuje

„Poreikis oro kondicionieriams savivaldybėje nėra naujiena, jie buvo reikalingi jau labai seniai, tačiau tam nebuvo skiriama lėšų. Dabartiniai vadovai priėmė sprendimą skirti lėšų, kad būtų pagerintos darbuotojų darbo sąlygos. Vasaros laikotarpiu kai kuriuose kabinetuose temperatūra pakyla gerokai virš 30 laipsnių šilumos. O juk Lietuvos higienos normos tokiomis sąlygomis dirbti rekomenduoja tik labai ribotą laiką“, – aiškina Kauno miesto savivaldybės Aprūpinimo skyriaus vedėjas Artūras Andriuška.

Elektronikos įrangos reviziją Kauno miesto savivaldybėje, o lygia greta – elektronikos atliekų surinkimo akciją rugsėjo mėnesį surengė Elektronikos platintojų asociacija (EPA). Birželio mėnesį analogiškas projektas įgyvendintas ir Vilniaus miesto savivaldybėje.

Kaip paaiškėjo, Vilniaus miesto savivaldybėje, kurioje darbuotojų skaičius svyruoja apie 1000, palyginti su Kauno miesto savivaldybe (čia dirba daugiau kaip 600 darbuotojų), elektronikos atliekų susikaupia dvigubai daugiau. Vilniuje per metus – vidutiniškai tona, Kaune – apie pusę tonos.

A. Andriuškos tvirtinimu, Kauno miesto savivaldybės administracija turtą naudoja tol, kol jis yra nebetinkamas naudoti ar įrangai sugedus ją tampa finansiškai nebetikslinga remontuoti, todėl dovanojimui ar labdarai tinkamos elektronikos savivaldybė neturi – visa tokia pasenusi įranga virsta atliekomis.

 

Elektronika – ne tik darbui

Naudojamos elektronikos įrangos vidutinis amžius Kauno miesto savivaldybėje yra 3–4 metai, mobiliųjų telefonų vidutinis amžius 4–5 metai. Anot A. Andriuškos, dažniausiai pasitaikantys mobiliųjų telefonų gedimai yra mechaniniai pažeidimai bei susidėvėjimas, parametrai, kurie nebepalaiko naujesnės programinės įrangos. Tokių telefonų remonto kaštai dažnai yra didesni, nei naujas vidutinio lygio telefonas arba jau nebėra detalių jiems remontuoti, kadangi gamintojas jų netiekia.

Per 2018–2019 metus, be kondicionierių, įsigyta 90 stacionarių kompiuterių, 48 nešiojamieji kompiuteriai, 148 monitoriai, 50 spausdintuvų, 10 skenerių, 20 arbatinukų, 12 kavos aparatų, 5 šaldytuvai. „Nors savivaldybėje atskirų virtuvėlių nėra, tačiau stengiamasi sudaryti darbuotojams sąlygas šaltai laikyti, pasišildyti ir valgyti savo atsineštą maistą“, – aiškina savivaldybės Aprūpinimo skyriaus vedėjas.

Šiuo metu Kauno miesto savivaldybėje naudojamasi 1990 elektronikos prietaisais. Vienam darbuotojui tenka 1,4 kompiuterio, įskaitant ir nešiojamuosius, 1 spausdintuvas tenka dviem darbuotojams, 1 arbatinukas – 32 darbuotojams, 1 šaldytuvas – 46 darbuotojams, 1 kavos aparatas – 53 darbuotojams.

 

Elektronikos atliekos – labiausiai auganti atliekų dalis

„Elektronikos įranga tapo neatskiriama mūsų kasdienybės dalimi. Seną keičiame nauja, pažangesne, efektyvesne, mažiau energijos išteklių naudojančia, aplinkai draugiškesne, saugesne įranga. Šį natūralų atsinaujinimą turi lydėti ir suvokimas apie atsakingą vartojimą bei atsakingą atliekų tvarkymą. Svarbiausias atlygis už saugų atliekų rūšiavimą bei tvarkymą yra mūsų, mūsų vaikų sveikata, švari aplinka bei supratimas, kad elektronikos atliekos yra svarbi žaliava gaminant naują, pažangią elektronikos įrangą. Tai ypač svarbu, nes juk, kaip skelbia Jungtinės Tautos, elektronikos atliekos šiandien yra labiausiai auganti atliekų dalis visame pasaulyje“, – sako EPA projektų vadovė Laura Jurevičienė.

Ji taip pat primena, kad saugiai atsisveikinti su šiomis atliekomis galima ne tik per specialias akcijas, bet ir ištisus metus. Daugelyje parduotuvių, bibliotekų, mokslo įstaigų, taip pat ir pašto skyriuose yra konteineriai smulkiajai elektronikai, baterijoms ir dujošvytėms lempoms, o stambiagabaritę elektronikos įrangą EPA išveža nemokamai – tereikia užsiregistruoti organizacijos svetainėje arba paskambinti telefonu.

Aprūpinimo skyriaus vedėjas A. Andriuška atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Kauno miesto savivaldybėje, be EPA elektronikos atliekų surinkimo akcijos, dar vyksta Ryšių su visuomene skyriaus inicijuota akcija, kuomet kauniečiai gali atnešti nereikalingus plastikinius šiaudelius į jiems skirtą dėžę. Šiaudeliai bus perdirbti ir virs specialia plėvele, iš kurios bus gaminamos kalėdinės dekoracijos.