Lietuvoje pradeda stigti elektronikos atliekų – trečią kartą iš eilės Elektronikos platintojų asociacija (EEPA) paskelbtame konkurse nebesulaukia nei vieno pasiūlymo. 2016 metais asociacija net du kartus – kovą ir gegužę – skelbė konkursus papildomiems elektronikos atliekų kiekiams tvarkyti, tačiau nesulaukė nei vieno pasiūlymo. Birželį paskelbtas baigiasi liepos pradžioje, tačiau kol kas ir jame nesulaukta nei vieno pasiūlymo.

Pasak EEPA direktoriaus Lino Ivanausko, toks atliekų surinkėjų pasyvumas signalizuoja, jog atliekų tvarkymas Lietuvoje pasiekė prisisotinimo būseną. Naujai įvežamos ar sukuriamos atliekos sėkmingai surenkamos, o „laisvų“ ar „nepanaudotų“ elektros ir elektronikos atliekų tiesiog nebėra arba jų turėtojai negali pagrįsti, kad jas įgijo legaliai ir todėl galėtų  būti pripažinti tinkamais tvarkytojais.

EEPA tvarko penkiolikos rūšių atliekas – įvairią namų buitinę techniką (su ir be šaldymo įranga), IT ir telekomunikacijų įrangą, monitorius, televizorius, šviestuvus, dujošvytes lempas, elektrinius įrankius, laisvalaikio įrangą, medicinos prietaisus ir kt.

Papildomų atliekų tvarkymui EEPA ieško siekdama taikiai užbaigti ginčus su Aplinkos ministerija ir jai pavaldžiomis institucijomis dėl skirtingai vertinamų sutvarkytų atliekų kiekių už 2011 ir 2014 metus. Praėjusiais metais ministerijai pavaldžios institucijos buvo ėmusios radikalių žingsnių už neva netinkamai sutvarkytas atliekas – net bandė atimti atliekų tvarkymo licencijas, tačiau teismai uždraudė taikyti tokias nepamatuotas sankcijas.

„Galima būtų suprasti Aplinkos ministerijos poziciją, jeigu „laisvų“ atliekų Lietuvoje būtų, tačiau pastarieji konkursai mus įtikina, jog pasiūla išseko – atliekų tvarkytojus pasiekiančio srauto pakanka tik einamųjų metų uždaviniams įvykdyti. Tokioje situacijoje paprašę Aplinkos apsaugos agentūros patarimo, kaip elgtis, sulaukiame tik formalių teisės aktų citatų. Atkreiptinas dėmesys, kad toks formalus ir atsainus požiūris būdingas ir kitoms ministerijai pavaldžioms institucijoms, pavyzdžiui, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui. Nesinorėtų tikėti, jog aplinkosauga besirūpinančios institucijos į atliekų tvarkymą žiūri tik per „popierinių skaičių“ prizmę. Neieškodami sprendimų aplinkosaugininkai tik sausai cituoja savo pačių nustatytus tikslus, kurie, kaip rodo reali padėtis, neturi nieko bendra su realiomis rinkos galimybėmis“, – sakė Linas Ivanauskas.

Kaip teigiama EEPA gautame Aplinkos apsaugos agentūros atsakyme, dėl netobulo teisinio reglamentavimo reikia kreiptis į Aplinkos ministeriją. Taip Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Robertas Marteckas iš esmės pripažįsta, jog neįgyvendinamų formalių įpareigojimų tikslinimas turėtų būti skubus Aplinkos ministerijos ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto rūpestis.