Nebereikalingi, nebenaudojami daiktai namuose ne tik kaupia dulkes, bet ir išduoda psichologines šeimininko problemas. Be to, kaupdami tokius daiktus dar labiau pabloginame psichologinę savijautą. Žinoma psichologė-psichoterapeutė Genovaitė-Petronienė įvardija tokios elgsenos priežastis bei galimas išeitis.

Jaučiasi nesaugūs, atidėlioja, jaučia sąžinės graužimą

„Kai kurie žmonės jaučia nesaugumą ar baimę – ji siekia senesnius laikus, kai daug ko trūko. Tokie asmenys bijo, kad gali pritrūkti vieno ar kito daikto, jiems atrodo, kad reikia būtinai ką nors pasidėti atsargai, nes prireiks, kiti daiktai brangiai kainuos, o pinigų jiems neturėsi“, – kaip vieną iš nereikalingų daiktų kaupimo priežasčių nurodo psichologė-psichoterapeutė.

Nereikalingų daiktų kaupimas, pasak G. Petronienės, gali turėti ir kitą priežastį. Tokia elgsena būdinga depresyviems žmonėms. Nuspręsti, kad kurį nors daiktą reikia išmesti, ir tai padaryti, reikalinga tam tikra psichinė pastanga, susitelkimas. Tam prireikia ryžto, drąsos.

„Depresyvūs žmonės tokią veiklą atidėlioja. Manau, kad ši priežastis šiandien yra dažnesnė nei minėtasis nesaugumas dėl ateities. Lietuviams tai ypač būdinga: nebūti mobilizuotiems, nežinoti, ko nori, nekontroliuoti savęs. Nemaža dalis asmenų įpratę gyventi pagal kitų žmonių ar aplinkybių diktuojamus postūmius – darbe priverčia viršininkas, namie reikia pasirūpinti vaikais. Tuo tarpu niekas neateis į namus ir nelieps susitvarkyti, atsisakyti nereikalingų daiktų. Paslėpei spintoje ar rūsyje, tai ir prieš draugus ne gėda“, – aiškina psichologė-psichoterapeutė.

Anot jos, kaupti daiktus linkę žmonės kartais patys to nesuprasdami tiesiog perima tėvų elgesį – tėvai taip darė, ir aš panašiai. O yra ir dar kita kategorija žmonių – išmesti daiktą jiems yra skausmingas nusižengimas jų moralės suvokimui: „Ir kaipgi aš imsiu ir išmesiu gerą daiktą?“ Jei norėtum ne išmesti, o surasti daiktui kitą šeimininką, reikėtų skirti laiko, kažkur tą daiktą nešti ar vežti. Dažniausiai pritrūksta laiko, todėl nereikalingi daiktai lieka gulėti kur gulėję.

„Tai susiję su perfekcionizmu – viską atlikti labai gerai, o jei neišeina, tada geriau jau nedaryti nieko“, – pastebi G. Petronienė.

Dar viena priežastis, kodėl žmonės nenori tvarkytis – tai vaikystės patirtis, kai mamos versdavo tai daryti, neretai piktuoju: „Eik ir susitvarkyk savo gyvatyną!“ Vaikui tvarkymasis yra vargas, neįdomi veikla, o toks nuobodžia, prievartine patirtimi grįstas santykis dažnai išlieka ir suaugus.

Užgriozdinta erdvė veikia neigiamai

Kaupiami daiktai ar erdvė, kurioje daug nereikalingų daiktų, mus veikia neigiamai. Tokia aplinka nėra jauki nei graži, nepadeda kurti estetinio pasimėgavimo, pozityvumo jausmų, švaros pojūčio.

„Pertekliniai daiktai ne tik kaupia dulkes, bet ir sukelia apgriozdinimo, dūlėjimo, apsunkimo jauseną. Jei žmogus iš depresyvumo ar apsileidimo negalėjo susitvarkyti, tai paskui jau pati ta aplinka jį veikia depresyviai. Dar gerai, jei tokie daiktai sukaupti sandėliuke, bet yra žmonių, kurių namuose tai sudėliota krūvelėmis gyvenamojoje erdvėje, tokiems daiktams netgi skiriami ištisi kambariai. Kaip galėtum gerai jaustis, jei nesugebėjai tinkamai išnaudoti gyvenamųjų erdvių ir tai netgi matoma kitiems? Tokia padėtis slegia, jautiesi tarsi nevykėlis“, – pastebi psichologė-psichoterapeutė.

Sunkiausia, pasak jos, būtų kaupimo įpročio atsisakyti žmonėms, kuriuos valdo baimė ar nesaugumas dėl ateities, o taip pat ir tiems, kuriuos stabdo moralė. Jiems G. Petronienė siūlytų keisti elgseną palaipsniui, pavyzdžiui, atrinkti nenaudojamus, nereikalingus daiktus ir juos išnešti iš gyvenamosios aplinkos kur nors į kitą vietą – dar ne į atliekų konteinerį, bet į vadinamąją tarpinę stotelę. Per tam tikrą laiką paaiškėtų tikrasis tokių daiktų poreikis.

Apsileidusiems, tingiesiems psichologė-psichoterapeutė linkėtų prisiminti taisyklę: „Tai, kas gali įvykti bet kada, neįvyksta niekada.“ Jiems derėtų pasiplanuoti veiksmus, pranešti apie savo pasiryžimus kitiems asmenims, prisiminti, kaip gerai jaučiuosi susitvarkęs, padaręs tai, ką atidėliojau. Pradėti reikėtų nuo mažo žingsnelio – tarkim, skiriant tam 15 minučių, išdalijant visą tvarkymosi veiksmą, pavyzdžiui, per savaitę.

Elektronikos prietaisų vertė su amžiumi mažėja

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė atkreipia dėmesį, kad elektronikos prietaisai yra kitokie daiktai. Jie labai skiriasi nuo daugelio daiktų, kurie su amžiumi įgyja žavesio, pasirodo originalūs iš naujo ar išlieka vertingi dėl prisiminimų. Viena iš priežasčių – elektronikos įrangos paskirtis buvo ir tebėra atlikti tam tikras funkcijas, susijusias su vidinėmis technologinėmis savybėmis, o ne išoriniu dizainu. Modernėjant technologijoms, senesnė elektronikos įranga ne tik nebeatrodo patogi naudoti, bet kartais praranda svarbiausias savo funkcijas.

„Net 63 proc. šalies namų ūkių yra po 2 ir daugiau nenaudojamų telefonų, daugelio namų ūkiuose jie be naudos guli po 3 ir daugiau metų. Ne vieno namuose yra ir 1–2 nenaudojami arba beveik nenaudojami kompiuteriai. Beveik pusei šalies gyventojų dalį prietaisų, įsigytų 2018–2020 metais, naudojo per mažai ir jie tik užėmė vietą namuose. Kuo ilgiau tokie daiktai užsiguli nenaudojami, tuo jų vertė mažėja, galiausiai jie tampa elektronikos atliekomis“, – pasakoja L. Jurevičienė.

Pasak EPA atstovės, naudingiausia būtų nereikalingus ir nenaudojamus daiktus perduoti kitiems – parduoti, dovanoti. O jeigu tai nebepataisomi, technologiškai pasenę daiktai, jų vieta – elektronikos atliekų konteineriai. Pastaruosius galima rasti prekybos vietose, atskiros talpos yra skirtos panaudotoms baterijoms ir dujošvytėms lempoms. Stambiosios elektronikos atliekas EPA išveža iš namų nemokamai – tereikia paskambinti tel. +370 695 55111 arba registruotis www.epa.lt svetainėje.

Nuotraukose:

Psichologė-psichoterapeutė Genovaitė Petronienė. Arūno Griciaus nuotr.