Taisyti elektroniką arba įsigyti nenaują, bet tvarkingą – sprendimas tiems, kurie moka skaičiuoti. Tai žmonės, kurie geba įvertinti taisytų elektronikos prietaisų teikiamą naudą ne vien naudotojams, bet ir visai planetai. Juolab, kad elektronikos atliekų kiekiai pasaulyje auga sparčiausiai, palyginti su kitomis atliekomis. Vis dėlto stebima ir kita tendencija – ne išmesti sugedusius prietaisus, o atiduoti juos taisytojams arba nenaujų prietaisų prekybos verslo atstovams, o patiems įsigyti nenaujus prietaisus.

 

Atliekų kiekis, tenkantis vienam europiečiui, padvigubėjo

„Pagal dokumentais patvirtintus oficialius elektros ir elektronikos įrangos (EEĮ) atliekų surinkimo duomenis, 27 ES valstybėse narėse, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje ir Islandijoje 2010–2021 m. laikotarpiu šių atliekų kiekis išaugo nuo 3,8 mln. iki 5,6 mln. tonų. 2010 metais vienam gyventojui teko 10,5 kg EEĮ atliekų, o 2021 m. – jau 19,6 kg. Skaičiuojama, kad visame pasaulyje 2021 metais buvo sukaupta 57, 4 milijonai tonų EEĮ, o kasmet jų kiekis išauga 2  milijonais tonų“, – sako Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad ES pastaruoju metu deda pastangas šiai problemai spręsti – Europos Komisija nustatė ekologinio elektronikos prietaisų projektavimo taisykles, o
Europos Parlamentas jau yra priėmęs net dvi rezoliucijas, kuriose pateikiama daug konkrečių pasiūlymų, kaip remontą padaryti sistemingą, ekonomišką ir patrauklų. ES galioja ir reikalavimas užtikrinti buitinės elektronikos įrangos taisymą, ne mažiau kaip 7–10 metų tiekiant taisytojams atsargines dalis po paskutinės gaminio išleidimo į rinką datos.

„Kita vertus, tie, kurie norėtų taisyti prietaisus, vis dar susiduria ir su sunkumais – rajonų centruose ne visada yra taisyklų, jos pernelyg nutolusios nuo gyvenamosios vietos. Tuo tarpu sugedus prietaisui jo dažnai reikia čia ir dabar. Tai yra paskata kitokiai tvarumo praktikai – supirkti nenaujus, sugedusius prietaisus, juos suremontuoti ir siūlyti rinkai tvarkingus“, – pastebi EPA vadovas.

 

Perka naudotus, atnaujina ir parduoda

Viena tokių kompanijų Lietuvoje – bendrovė „IT Max“, skaitmeninių prietaisų technikos atnaujinimo ir remonto veiklą bei savo prekių ženklo „Refurbas“ istoriją pradėjusi dar 2010-aisiais. „Viskas prasidėjo nuo parduotų pirmųjų 10-ies naudotų kompiuterių. 2022-aisiais metais buvo parduota daugiau nei 220 tūkst. vienetų naudotos ir atnaujintos IT įrangos“, – pasakoja įmonės vadovas Arnas Bebrauskas.

Jis pastebi, kad dėl nusistovėjusios atliekų politikos Lietuvoje, didžiausias iššūkis yra įtikinti įmones neišmesti, o parduoti naudotą įrangą. Dažnai nepasiseka iš karto sudominti net ir pinigais už jų panaudotą įrangą. Kita vertus, papasakojus apie daiktų antrinio panaudojimo naudą bei duomenų saugumą, įmonės keičia savo požiūrį.

„Duomenų saugumui teikiame didelį prioritetą. Atvykus įrangai į mūsų dirbtuves, pirmiausia kietuosius diskus ištriname sertifikuota programa arba juos sunaikiname specialia smulkinimo mašina. Sunaikinus duomenis, įranga yra išrūšiuojama, valoma, testuojama ir, esant poreikiui, remontuojama. Įmonės komanda kiekvieną dieną ieško naudotos įrangos pirkėjų visame pasaulyje. Pelnėme klientų pasitikėjimą, parduodami kokybišką naudotą kompiuterinę įrangą ir suteikdami jai garantiją“, – pasakoja A. Bebrauskas.

Šiemet įmonė ketina pasiūlyti klientams išsinuomoti naudotą kompiuterinę įrangą už nedidelę kainą, tai esą padėtų įmonėms kovoti su infliacija.

 

Vis dar mano, kad naudoti daiktai rūpi tik varguoliams

Verslininkas taip pat pastebi, kad Lietuvos vartotojų požiūris į nenaują skaitmeninę įrangą labai skiriasi nuo požiūrio išsivysčiusiose Vakarų šalyse. Ten stengiamasi naudoti kokybiškus daiktus, kurie pasižymi ilgalaikiškumu, o nenaudojamus ir nereikalingus daiktus parduoti antriniam panaudojimui. Tuo tarpu Lietuvoje stengiamasi kuo daugiau daiktų perdirbti, užkertant galimybę panaudoti juos antrą kartą. Tokiu būdu prarandama didelė daiktų vertė, o galiausiai kenčia ir Lietuvos ekonomika, ir gamta.

„Lietuvos vartotojai dar turi stigmą, išlikusią nuo sovietinių laikų, kad naudoti daiktai domina tik nepasiturinčius asmenis. Tuo tarpu mūsų klientai yra vienos sėkmingiausių įmonių tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, joms labai svarbu gauti kokybišką daiktą už gerą kainą, tokiu sprendimu pasiekiamas minimalus poveikis gamtai“, – pasakoja įmonės „IT Max“ vadovas.

A. Bebrauskas įvardijo svarbiausias paskatas elektronikos prietaisams taisyti

• Sutaisius daiktus, jie nėra išmetami, todėl nėra gaminami nauji daiktai pakeisti sugedusiems, nenaudojamos žaliavos ir energija, ilgainiui mažėja žaliavų ir energijos kainos.
• Sutaisius vieną dalį ar komponentą, nereikia keisti visos sistemos, taupomi pinigai.
• Žmonės prie daiktų dažnai prisiriša emociškai, todėl sutaisius ir toliau naudodamas sau mielą daiktą jautiesi laimingesnis.
• Sutaisyti daiktą kai kuriais atvejais yra greičiau nei užsakyti naują.

EPA vadovas Linas Ivanauskas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vis dar trūksta paskatų taisyti elektronikos prietaisus, o mokestines lengvatas numatantys įstatymų projektai netampa realia teisine baze. Kaip pavyzdys – Seime šiuo metu yra registruotas pasiūlymas dėl lengvatinio 5 proc. PVM tarifo, kuris būtų taikomas buitinės technikos ir elektronikos prietaisų, avalynės, galanterijos, laikrodžių, drabužių ir buitinės tekstilės gaminių, baldų, vaikų žaislų, dviračių, elektrinių paspirtukų remontui bei neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui.

Pasiūlymą registravęs Seimo narys Linas Jonauskas sako, kad panaši lengvatų praktika yra paplitusi ne vienoje valstybėje. Taip siekiama paskatinti gyventojus taisyti daiktus, o ne išmesti, jiems sugedus ar suplyšus, ir pirkti naujus. Pasak L. Jonausko, tam, kad įvyktų realūs pokyčiai, reikėtų daugumos Seimo narių supratimo, kad žiedinė ekonomika, tvarus vartojimas yra ne atskiri įvairiose ES ir Lietuvos strategijose įrašyti žodžiai, o mūsų įsipareigojimas pereiti nuo išteklių eikvojimo, vartotojiškos visuomenės prie išteklių saugojimo ir tvaraus, atsakingo jų vartojimo.