Padovanoti nebereikalingą, nenaudojamą kompiuterį į antras rankas – sveikintinas žingsnis. Tai kažkam suteiktų džiaugsmo, prailgintų prietaiso naudojimo laiką, pats prietaisas netaptų atliekomis, būtų tausojami energijos ir žaliavų ištekliai. Panašiai teisingas žingsnis būtų naudotą prietaisą parduoti. Tik kaip asmuo, kuris perduoda prietaisą, galėtų apsaugoti savo asmeninius duomenis? Ko reikėtų nepamiršti?

 

Grėsmę kelia neatjungtos paskyrų prieigos

„Pagrindinės grėsmės perduodant kitiems savo naudotus įrenginius susijusios su tuo, kad, pavyzdžiui, kompiuteryje, planšetiniame kompiuteryje, mobiliajame telefone gali likti neatjungtų prieigų prie jūsų paskyrų, pavyzdžiui, prie elektroninio pašto, socialinių tinklų, pokalbių programėlių, mokamų žiniasklaidos portalų versijų. Gali likti naršyklėse išsaugotų slaptažodžių ar mokėjimo kortelių duomenų, programėlėse leidžiančių atlikti mokėjimus be papildomo autentifikavimo ir panašiai“, – atkreipia dėmesį Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos IT skyriaus patarėjas Valdas Šulinskas.

Kitos grėsmės – įrenginio atmintyje ar standžiajame diske gali likti jautrios ir vertingos informacijos, svarbių dokumentų, sutarčių kopijų, neapsaugotos prieigos prie programų, pavyzdžiui, buhalterinės apskaitos ir panašiai.

„Jei įrenginys su palikta asmenine informacija pateks į geranoriškai nusiteikusio, gerbiančio kitų privatumą asmens rankas, jis imsis priemonių, kad ši informacija būtų grąžinta savininkui arba tinkamai ištrinta. Grėsmių jūsų duomenims kiltų tuomet, jei tokia asmeninė informacija patektų į rankas piktavaliams, kurie ieško įvairių būdų, kaip gauti naudos ir pasipelnyti, pradedant prekyba asmens duomenimis ir šantažu, tapatybės vagyste ir panašiai“, – sako V. Šulinskas.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovas pasidalijo, kokie žingsniai būtų svarbiausi, apsaugant savo asmeninius duomenis, jeigu nutartume savo skaitmeninį prietaisą perduoti į antras rankas.

• Įsitikinkite, kad galite iš kito įrenginio prisijungti prie operacinės sistemos gamintojo paskyros. Pavyzdžiui, jei kompiuteryje naudojama „Microsoft“ „Windows OS“ ar telefone „Google“ „Android OS“, tai pabandykite prisijungti prie „Microsoft“ ar „Google“ paskyros. Įsitikinkite, kad galite prisijungti prie kitų jums svarbių paskyrų, pavyzdžiui, „Microsoft 365“, kitų debesijos paslaugų ar naudojamų socialinių tinklų.
• Iškelkite iš atiduodamo įrenginio sau svarbią informaciją (kontaktus, nuotraukas, dokumentus ir pan.) ir susikonfigūruokite iš naujo sau svarbias programėles pavyzdžiui, el. bankininkystės ir kitas.
• Atstatykite kompiuterio ar mobiliojo įrenginio operacinės sistemos gamyklinius duomenis (angl. Factory reset), būtinai pasirinkus, kad būtų pašalinti visi duomenys.
• Pasikeiskite ankstesnius slaptažodžius, kuriais jungėtės prie savo pagrindinių paskyrų naujame ar tiesiog kitame įrenginyje.

„Norint išvalyti asmeninį kompiuterį vietoje standžiojo disko sunaikinimo galima panaudoti specializuotą duomenų sunaikinimo programinę įrangą, pavyzdžiui, kuri taiko duomenų sunaikinimo metodus, naudojant specialius užrašymo ant viršaus algoritmus. Tik, žinoma, po tokio duomenų sunaikinimo įrenginio atmintinė ar standusis diskas bus tušti, be jokios operacinės sistemos ir kitos programinės įrangos. Na, ir visada yra galimybė, jei tai kompiuteris, tiesiog pašalinti visus standžiuosius diskus“, – primena V. Šulinskas.

Jis taip pat įvardija atvejį, kai į elektronikos prekių parduotuvę buvo grąžintas įsigytas kompiuteris, kuris buvo parduotas kitam asmeniui neištrynus ankstesnio vartotojo paskyrų, prisijungimų ir duomenų. Parduotuvė privalėjo išsamiai ištirti situaciją, jos atsiradimo priežastis ir tuomet, prireikus, pateikti pranešimą apie asmens duomenų saugumo pažeidimą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Taip pat, kadangi kompiuteryje buvo paliktos įjungtos ankstesnio vartotojo „Google“ ir „Facebook“ paskyros, kurios, be kita ko, plačiai naudojamos jungiantis prie kitų paslaugų teikėjų paskyrų, parduotuvė privalėjo informuoti ir žmogų, kuriam tos paskyros priklausė, taip suteikiant žmogui galimybę imtis prevencinių priemonių, tokių kaip slaptažodžių pakeitimas.

 

Asmens duomenų pažeidimą reikia vertinti rimtai

Kai asmens duomenų saugumas nėra tinkamai užtikrinamas, pavyzdžiui, asmens duomenys prarandami, be leidimo atskleidžiami ir kt., tai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tokie atvejai laikomi asmens duomenų saugumo pažeidimu. Jei duomenų valdytojas nustato, kad asmens duomenų saugumo pažeidimas įvyko ir yra rizika fizinių asmenų teisėms ir laisvėms, jis per 72 valandas nuo tada, kai sužino apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, turi informuoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, pateikdamas visą būtiną informaciją, susijusią su pažeidimu, jo priežastimis, tyrimu, taikytomis priemonėmis ir pan. Tuomet Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija įvertina gautą informaciją ir priima sprendimą, ar reikalingas papildomas tyrimas ar kiti papildomi veiksmai.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kokių veiksmų turi imtis vartotojas, gavęs kompiuterį su kito asmens nuotraukomis, asmenine informacija ar kitais duomenimis. Asmens informacija yra konfidenciali, todėl ją gavęs kitas vartotojas neturi teisės jos platinti ir daryti jos kopijas“, – atkreipia dėmesį Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovas.

 

Nenaudojamų prietaisų kaupimas – prastas pasirinkimas

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė pastebi, kad kompiuteriai, planšetės ir telefonai yra prietaisai, kuriuos vartotojai labai dažnai vengia perduoti į antras rankas. Tai nėra labai dideli daiktai, kurie užimtų daug vietos namuose, kaip pavyzdžiui, šaldytuvas ar skalbyklė, todėl tiesiog padedami į spintelę ar sandėliuką, tikintis, kad galbūt dar prireiks, arba manant, kad duomenims perkelti atsiras laiko vėliau.

„Kuo ilgiau laikysime nenaudojamus savo kompiuterius ar mobiliuosius telefonus, tuo jie labiau nuvertės ir praras galimybę būti naudingi kitam asmeniui. Tad jei norime jaustis socialiai atsakingais, mylinčiais gamtą ir planetą, pasirūpinkime savo duomenų saugumu ir palydėkime savo kompiuterį ar išmanųjį į kitas rankas, kad jis būtų naudojamas. Suprantama, norėtųsi gerą darbą padaryti be pastangų, bet kartais jų prireikia. Gyvename skaitmenizacijos amžiuje, tad skaitmeninių prietaisų higiena turėtų tapti tokia pat įprasta, kaip ir asmeninė higiena“, – pastebi EPA atstovė.

Ji taip pat primena, kad sugedusiems ar tiems, kurių taisyti neapsimoka, skaitmeniniams prietaisams yra skirti specialieji elektronikos atliekoms ir panaudotoms baterijoms skirti konteineriai, kuriuos galima rasti prekybos centruose, bibliotekose, kitose įstaigose.