Ar galėtumėte patikėti, jei kas nors sakytų galįs apsieiti be mobiliojo telefono? Vis dėlto daugelis ne mažiau nustebtume, išgirdę, kad telefonas mūsų rankose – tai neįvertintas lobis, kitaip sakant – daugybė retų iškastinių išteklių, kurių kiekis ribotas. O kiek tokių lobių, jau senokai paimtų į rankas, guli spintelėse? Gal telefonus naudojame ir keičiame panašiai kaip kojines? Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas atkreipia dėmesį į telefonų ekologinį pėdsaką ir tvarios elgsenos būtinybę.

 

Ekologinis pėdsakas – 580 mln. tonų CO₂ per metus

„Skaitmeniniai išmanieji prietaisai vaidina vis didesnį vaidmenį mūsų gyvenime. Nenuostabu, kad pasaulyje yra atlikta daugybė tyrimų, siekiant įvertinti jų poveikį mūsų planetai ir ekosistemoms. Vienas tokių prietaisų yra mobilusis ar išmanusis telefonas. 2021 m. duomenimis, tokį prietaisą turėjo 84 proc. pasaulio gyventojų, ir šis skaičius, žinoma, tik auga. Tuo tarpu apskaičiuota, kad 2019 m. mobiliųjų telefonų atliekos siekė daugiau nei 50 milijonų tonų, arba apie 10 proc. globaliai susidariusių elektronikos atliekų“, – sako EPA vadovas L. Ivanauskas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad problemiškos yra ne tik palyginti sunkiai perdirbamos mobiliųjų ar išmaniųjų telefonų atliekos. Šių produktų ekologinis pėdsakas stebimas per visą jų gamybos, gyvavimo ir utilizavimo grandinę. Apskaičiuota, kad 2020 m., pradedant žaliavų išgavimu, prietaisų surinkimu, logistika, naudojimu ir atliekų perdirbimu išmanieji telefonai prisidėjo net prie 580 mln. tonų CO₂ emisijų.

Negana to, mobiliesiems telefonams pagaminti yra reikalinga daugybė retų medžiagų – metalų ar mineralų – kurios išgaunamos įvairiose pasaulio šalyse. Šios retos medžiagos, kaip ir iškastinis kuras, yra riboti, neatsinaujinantys ištekliai, jie dėl didelio gamybos poreikio, sparčiai senka.

Kiekviename telefone – apie 42 įvairios medžiagos

Kiekvienas atskiras telefonas pagal jo modelį pagamintas iš kelių dešimčių įvairių medžiagų ir jų sąrašas bei kiekiai individualiu atveju gali skirtis. Škotijos nacionalinis muziejus yra įvardijęs 42 medžiagas, kurias galima rasti daugelyje šiuolaikinių telefonų. Šiame sąraše galima rasti ir tauriųjų metalų, ir kitų visiems žinomų cheminių elementų pavadinimų, kaip pavyzdžiui, auksas, sidabras, platina, varis, litis, geležis, aliuminis, volframas, silicis, cirkonis, gyvsidabris, nikelis, chromas, bromas, kobaltas, magnis, manganas ir kiti.

„Tobulėjant elektronikos atliekų perdirbimo technologijoms, daugelis telefonų sudėtyje esančių elementų gali būti atgauti ir panaudoti naujų prietaisų gamybai, tik svarbu atsakingai, į joms skirtus konteinerius, išmesti telefonų atliekas. Dar tvaresnis sprendimas – kaip galima labiau pailginti kiekvieno prietaiso gyvavimo ciklą, pasirenkant be svarbaus nepirkti naujo daikto, o senąjį taisyti, atnaujinti, perduoti į antras rankas“, – aiškina L. Ivanauskas.

Senas telefonas kartais mielesnis nei naujas

Telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ įrenginių serviso „Smart Master“ vadovo Evaldo Viselgos tvirtinimu, sutaisyti galima kone bet kurį telefoną – kiekvienas gamintojas bent dvejus metus po įrenginio pardavimo įsipareigoja tiekti detales jo taisymui.

Sprendimas, kada įrenginį taisyti dar apsimoka, o kada ne, priimamas individualiai, priklauso nuo vartotojo charakterio ir kitų aplinkybių. „Pavyzdžiui, jei žmogus yra įpratęs ir prisirišęs prie vieno ir to paties įrenginio, dažnu atveju jis jo keisti į naują net ir nenori, nes tai jam sukelia daug streso, todėl jis pasiryžęs sugedusį įrenginį taisyti“, – pastebi E. Viselga.

„Tele2“ savo autorizuotame servise „Smart Master“ gali sutaisyti apie 85 proc. bendrovės parduodamų telefonų – daugiausiai tai yra populiariųjų gamintojų įrenginiai, tokių, kaip „Samsung“, „Apple“ ar „Xiaomi“. Kai kurie kiti gamintojai gali būti tiesiog per maži tam, kad užtikrintų aukštus autorizuoto tvarkymo standartus, nes po jais slypi daugybė procesų – detalių užtikrinimas, logistiniai procesai, sklandi komunikacija.

„Dažniausiai telefono gedimai išprovokuojami, kai įrenginys numetamas ir patiria smūgius į  kietą paviršių. Tai lemia beveik visus gedimus – ekrano dūžius, korpuso ir kamerų pažeidimus, atsilaisvinusias detales. Dažnai atsiranda ir įvairių jungčių pažeidimai“, – aiškina „Tele2“ atstovas.

Pasak E. Viselgos, autorizuoti centrai yra įpareigoti laikytis gamintojų taisyklių. Tokie meistrai prieš taisant įrenginį privalo atkurti gamyklinius nustatymus ir tik tuomet pradeda ieškoti gedimų priežasties. Atstačius gamyklinius parametrus, įrenginys kartu yra išvalomas ir nuo įvairių programėlių, žaidimų, kurie dažniausiai ir lemia tai, kad telefonai stringa, kaista.

Kartais pakanka atnaujinti operacinę sistemą

Anot E. Viselgos, tikriausiai visi meistrai stengiasi savo darbą atlikti geriausiai – nesvarbu, ar taisymo centras yra autorizuotas ar ne. Didžiausias skirtumas tarp autorizuoto centro ir kitų meistrų yra detalių kokybė. Autorizuotas centras naudoja originalias, gamintojo detales, atlieka kokybės kontrolę, kad garantuotų taisymo kokybę. Autorizuotas taisymo centras taip pat skiria didžiulį dėmesį klientų duomenų saugumui – yra daugybė procesų ir kontrolės etapų, kurie užtikrina sklandžią kliento patirtį ir aukščiausio lygio saugumą. Be to, autorizuoti centrai yra įpareigoti perdirbti ir saugoti visas po taisymo liekančias detales, tad yra daug tvaresni nei įprastos taisyklos.

„Žmonėms atrodo, kad taisymas turi apimti fizinių komponentų pakeitimą, nors dažnai pakanka telefoną išvalyti ir atnaujinti jo operacinę sistemą – ši procedūra yra privaloma kiekvieną kartą taisant įrenginį“, – atkreipia dėmesį specialistas.