Elektronikos prietaisų su baterijomis kiekis namų ūkiuose per pastaruosius metus išlieka stabilus arba didėja, tačiau jų atliekų tvarkymas vis dar kelia iššūkių. Naujausiasatliktas tyrimas atskleidžia, kad nors dauguma gyventojų supranta baterijų atliekų pavojų aplinkai ir sveikatai, tik dalis jų imasi aktyvių veiksmų tinkamam šių atliekų šalinimui.

Elektronikos atliekos jau keletą metų iš eilės yra sparčiausiai augančių atliekų kategorija visame pasaulyje, o jų keliamas pavojus tampa vis aktualesnis ir Lietuvoje. Naujausioje Jungtinių Tautų ataskaitoje pažymima, kad šių atliekų kiekis auga net penkis kartus greičiau nei jų perdirbimo apimtys. 2022 metais pasaulyje susidarė 62 mln. metrinių tonų elektronikos atliekų, tai atitinka daugiau nei 1,5 mln. sunkvežimių krovinį, kuris galėtų apjuosti Žemės pusiaują. Prognozuojama, kad iki 2030 m. šis kiekis išaugs iki 82 mln. tonų. Vis dėlto perdirbama mažiau nei ketvirtadalis – tik 22,3 proc. susidarančių elektronikos atliekų, o smulkių prietaisų, tokių kaip žaislai ar elektroninės cigaretės, perdirbimo lygis siekia vos 12 proc. „Augantis netinkamai tvarkomų elektronikos atliekų kiekis kelia realią grėsmę aplinkai ir žmonių saugumui. Ypač pavojingos tampa atliekos su įmontuotomis ličio baterijomis, tai viena iš priežasčių, dėl kurių pastaraisiais metais Lietuvoje kilo keli dideli gaisrai atliekų perdirbimo gamyklose“, – sako Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas.

Baterijų bumas ar stabilumas?

Gyventojai vis dažniau susiduria su klausimu, kiek baterijų turime namuose ir kaip jos keičia mūsų buities įpročius? Dauguma respondentų (48 proc.) teigia, kad buitinių prietaisų su baterijomis kiekis per pastaruosius trejus metus išliko panašus. Tuo metu 36 proc. pastebi nedidelį tokios įrangos augimą, o tai rodo laipsnišką technologijų skverbtį į kasdienybę. Net 10 proc. gyventojų sako, kad baterijų turinčių prietaisų padaugėjo bent dvigubai, o tai jau signalizuoja apie ženklų pokytį. Tiesa, 7 proc. respondentų nurodė priešingą tendenciją – sumažėjimą, kuris galbūt susijęs su daiktų ilgaamžiškumo paieškomis. Apibendrinus matyti, kad buitinė baterijų „ekosistema“ namuose nesitraukia, o kai kur net sparčiai auga. Tai reiškia, kad dėmesys jų rūšiavimui turi augti kartu su kiekiu. Kuo daugiau baterijų mūsų aplinkoje, tuo daugiau atsakomybės už jų tinkamą šalinimą.

Skatina ne baimė, o paskatos

Klausimas, kas labiausiai motyvuotų gyventojus atsakingai atsisveikinti su panaudotomis baterijomis, sulaukė įvairių atsakymų. Daugiausia respondentų (53 proc.) pasirinko paskatinimus, tai nuolaidas ar mažas premijas. Tai rodo, kad praktinė nauda tebėra stipriausias elgesio keitimo variklis. 38 proc. siūlo stiprinti informavimą apie baterijų kenksmingumą, kad žmonės suprastų, ką iš tiesų palieka gamtai, neišrūšiuodami. Be to, 17 proc. pasisako už emocinį poveikį, reklamines kampanijas ir žinutes, kurios aiškiai parodo aplinkai daromą žalą. Įdomu tai, kad tik 6 proc. palaiko teisines priemones, taisykles ar baudas. Tai leidžia manyti,

kad pozityvus skatinimas vis dar veiksmingesnis už griežtą kontrolę. Jei norime, kad žmonės elgtųsi atsakingai – verta investuoti į motyvaciją, o ne bausmę.

Pavojus – ne tik aplinkai

Trys iš keturių respondentų (75 proc.) mano, kad panaudotas baterijas būtina šalinti specialiose talpose dėl rizikos aplinkai ar gaisro grėsmės. Šis skaičius atskleidžia visuomenės sąmoningumo augimą. 53 proc. taip pat pabrėžia pavojų žmonių sveikatai, kurį gali sukelti netinkamai laikomos ar išmestos baterijos. 40 proc. nurodo baterijų perdirbimo galimybes, kurios padeda išteklius grąžinti į gamybos ciklą. Ne mažiau svarbu tai, kad 22 proc. akcentuoja neatsinaujinančių išteklių taupymą. Tik 6 proc. vis dar nemano, kad baterijų šalinimas yra svarbus, o tai rodo, kad informavimo poreikis neišnykęs. Visi šie skaičiai kuria aiškią žinutę – baterijos nėra smulkmena. Jos reikalauja atsakomybės, sprendimų ir sąmoningo pasirinkimo.

Sukurta patogi panaudotų baterijų surinkimo sistema

Elektronikos platintojų asociacija (EPA) aktyviai kviečia visuomenę atsakingai tvarkyti elektronikos atliekas. Smulkiosios elektronikos atliekoms skirtus konteinerius galima rasti prekybos centruose, bibliotekose, įvairiose kultūros, švietimo bei administravimo įstaigose.

Jau daugiau kaip dešimt metų EPA iš gyventojų namų nemokamai surenka elektronikos atliekas, šaldytuvus, skalbykles, indaploves, gartraukius ir pan. Norint išsikviesti surinkėjus, tereikia paskambinti telefonu +370 695 55111 arba apsilankyti svetainėje https://epa.lt. Čia taip pat pateiktas elektronikos atliekų surinkimo vietų sąrašas.

„Norime paskatinti žmones suprasti, kad kiekviena netinkamai išmesta baterija gali kelti pavojų gamtai ar net sukelti gaisrą. Todėl raginame gyventojus būti atsakingais ir pasirinkti saugų būdą atsisveikinti su šiomis atliekomis, tai paprasta, patogu ir labai svarbu“, – sako Linas Ivanauskas.

Tyrimą apie baterijų atliekų tvarkymą 2025 m. balandžio mėnesį atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1019 respondentų, kurių amžius 18–75 metai.

Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)

Elektronikos platintojų asociacija  yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Bosch“, „Siemens“, „Whirlpool“ ir kt. EPA savo veiklą organizuoja ir atliekų surinkimą finansuoja visos šalies mastu.