Šeštuosius metus iš eilės rengiamos moksleivių nacionalinės aplinkosaugos olimpiados veidais šiemet tapo verslininkas, investuotojas Ilja Laursas ir keliautojas, alpinistas Vladas Vitkauskas. Olimpiados ambasadoriais tapę Lietuvoje žinomi žmonės įsitikinę, kad dialogas su moksleiviais aplinkosaugos tema gali būti prasmingas, sprendžiant svarbias ekonomikos problemas bei stiprinant aplinkos tvarumą palaikančias kultūrines nuostatas.

 Jaunimo banga – už aplinkosaugą

Aplinkosaugos olimpiados, skirtos 7–8 klasių moksleiviams, iniciatorė yra Elektronikos platintojų asociacija (EPA), o jos partneriai – Kauno technologijos universitetas ir Lietuvos geografijos mokytojų asociacija. Šalies geografai į šių metų olimpiados testus įtrauks ir verslininko ir investuotojo I. Laurso bei keliautojo ir alpinisto V. Vitkausko įžvalgas aplinkosaugos tema.

„Šiemet jaunimui kaip niekada anksčiau tapo aktualios aplinkosaugos temos – tam didžiulį impulsą suteikė ir visame pasaulyje rengiamos Švedijos moksleivės Gretos Thunberg surengtos akcijos prieš klimato kaitą. Jaunų žmonių idealizmas ir nuoširdumas, manau, tikrai gali paskatinti keistis ir visą pasaulio žmonių bendruomenę, pakoreguoti nusistovėjusius ydingus vyresniosios kartos įpročius, įkvėpti atsakingai rūšiuoti ir tvarkyti atliekas“, – sako EPA projektų vadovė Laura Jurevičienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad atliekų tvarkymo problema pasauliui aktuali jau ne vieną dešimtmetį, o skaitmenizuotoje visuomenėje elektronikos atliekų tvarkymas tampa vis svarbesnis, nes šios atliekos yra sparčiausiai globaliu mastu auganti elektronikos atliekų dalis.

Olimpiada visoje šalyje nuotoliniu būdu vyks lapkričio 20-ąją, o mokytojai registruoti moksleivius kviečiami iki lapkričio 8 dienos.

Problemų priežastys – vertybinės

„Deja, civilizacija atneša vertybes, kurios yra iškreiptos. Nors mes kalbame apie klimato atšilimą, iš tiesų tai jau yra perkaitimas – „atšilimas“ čia viso labo tik kosmetinis žodis. Skaičiuojame temperatūros pokyčių procentus, vyksta pasauliniai forumai, renkasi didžiausios valstybių galvos, priimami susitarimai, tačiau jie yra pasmerkti. Paskutinės žinios apie Alpes: skubėkite, veskite vaikus į Alpes, nes ten ledynų greitai neliks. Asmeniškai tokiais projektais dėl klimato pokyčių nelabai tikiu, netikiu ir taršos limitų pardavinėjimo politika – kai leidimai teršti aplinką turtingųjų valstybių gali būti nusiperkami iš skurstančiųjų. Nes iš tiesų mes kalbame apie tai, kaip kovoti su pasekmėmis, tačiau neįvardijame tikrųjų priežasčių. O priežastis visada yra vertybės“, – sako keliautojas, alpinistas V. Vitkauskas.

Jaunimą jis kviestų savo energiją nukreipti ne visuomenei ar valstybių politikai kritikuoti, o konkretiems darbams, kurie paskatintų keisti ir požiūrį, ir destruktyvius įpročius. Panašiai visuomenės pokyčių galimybes vertina ir žinomas verslininkas bei investuotojas Ilja Laursas, kuris savo indėlį į aplinkosaugą mato per investicijas į dalijimosi ekonomikos startuolius.

„Visus dalinimosi ekonomikos verslus vertinčiau kaip netiesiogiai susijusius su šiukšlėmis. Vietoje to, kad po kurio laiko daiktai, kurie buvo labai nedaug naudojami, atsidurtų šiukšlių dėžėje, jie yra naudojami iki kol jie praktiškai susidėvi fiziškai. Mano požiūriu, iš principo žmonės gamina daiktų perteklių. Jei pabandytume suskaičiuoti, kiek naudojame, pavyzdžiui, „Xbox“ žaidimų priedą, nustebtume, kad šio daikto naudojimo našumas tesiekia 2 proc. ar net mažiau. Jeigu oro bendrovė, nusipirkusi lėktuvą, išnaudotų jį mažiau nei 90 proc. laiko, tai ji netrukus bankrutuotų. Buitiniame lygmenyje tai darome kasdien: turime daug daiktų, kurių apskritai nenaudojame. O štai dalijimosi ekonomikos startuoliai suteikia galimybę tą patį daiktų kiekį naudoti daug plačiau ir taip netiesiogiai prisideda prie atliekų mažinimo“, – aiškina I. Laursas.

Daugiau nei konkursas

Praėjusių metų aplinkosaugos olimpiadoje buvo klausimų apie tai, koks transportas ekologiškiausias, kokiems poreikiams sunaudojama daugiausia vandens, per kiek laiko suyra tam tikros atliekos, kokie veiksmai padeda taupyti energijos išteklius namuose, kokie aplinkosaugos sprendimai yra globalūs. Taip pat buvo netiesiogiai pristatomi edukaciniai kompiuteriniai žaidimai ir jų personažai bei atliekų tvarkymui įtakos turintys simboliai.

„Aplinkosaugos olimpiada yra daugiau nei konkursas – tai yra puikus būdas skleisti ir įtvirtinti žinias apie atliekų rūšiavimą, energijos taupymą, globalines problemas, žiedinę ekonomiką, bei gyvenimo be atliekų filosofiją“, – tvirtina EPA projektų vadovė L. Jurevičienė.

Daugiau apie EPA ir jos partnerių organizuojamą nacionalinę aplinkosaugos olimpiadą 7–8 klasių moksleiviams – www.epa.lt svetainėje.