Netinkamai tvarkomos elektronikos atliekos, išmetamos į bendruosius atliekų konteinerius, patenkančios į sąvartynus ar deginamos, daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai ir kelia pavojų žmonių sveikatai. Į aplinką patekusios elektronikos atliekos irdamos išskiria pavojingas medžiagas, o mechaniškai pažeistos baterijos ar su jomis veikiantys įrenginiai gali užsidegti ar net sprogti. Specialistai atkreipia dėmesį, kad ir ilgalaikis nenaudojamų elektronikos prietaisų laikymas namuose gali kelti grėsmę gyventojų saugumui.

„Nematoma“ elektronika – reali grėsmė sveikatai: PSO ir NVSC perspėja dėl rizikų vaikams

Smulkūs, kasdien naudojami elektronikos prietaisai, ausinės, vienkartinės elektroninės cigaretės, žaislai su baterijomis ar jų dalys, dažnai nėra atpažįstami kaip elektronikos atliekos. Dėl to jie lieka stalčiuose, patenka į mišrias atliekas ar tampa vaikų žaidimo objektais. Tačiau tiek Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), tiek Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) atkreipia dėmesį: vadinamosios „nematomos“ elektronikos atliekos gali kelti rimtą grėsmę visuomenės sveikatai.

Baterijose ir akumuliatoriuose yra sunkiųjų metalų ir kitų pavojingų cheminių medžiagų, tokių kaip ličio, cinko, kadmio ar švino junginiai, kurie gali kelti rimtą pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai. „Švinas, dažniausiai naudojamas akumuliatoriuose, kaupiasi žmogaus organizme ir pažeidžia nervų sistemą, kraujo gamybos, virškinimo funkcijas, o neigiamas poveikis dažnai išryškėja tik po daugelio metų“, – teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Produktų vertinimo skyriaus vedėjas Saulius Majus. Pasak jo, ypač jautrūs švino poveikiui yra vaikai, kuriems net labai mažos šios medžiagos dozės gali sukelti neurotoksinius efektus ir sulėtinti protinį vystymąsi. Specialistas atkreipia dėmesį, kad mechaniškai pažeistos, įtrūkusios ar sulūžusios baterijos gali užsidegti ar net sprogti. Ličio jonų baterijos pasižymi didele energijos talpa, tačiau netinkamai laikomos, pažeistos ar neteisingai utilizuotos jos gali savaime įkaisti ir tapti gaisro šaltiniu. Net ir išsikrovusios baterijos išlieka pavojingos, o netinkamos laikymo sąlygos, spaudimas, drėgmė ar ekstremalios temperatūros didina užsiliepsnojimo riziką. „Svarbu nepamiršti, kad ličio jonų baterijų užsidegimo metu gali išsiskirti pavojingos medžiagos, tarp jų ir fluoro vandenilio rūgštis, kuri pažeidžia kvėpavimo sistemą“, – pabrėžia S. Majus. Jis taip pat primena, kad vaikai yra ypač pažeidžiami dėl didesnio organizmo jautrumo cheminėms medžiagoms ir polinkio aplinką pažinti dedant daiktus į burną, todėl baterijos neturėtų būti laikomos vaikams pasiekiamose vietose.

Smulkūs maitinimo elementai kelia ypatingą riziką

NVSC pažymi, kad didelį pavojų gyventojų sveikatai kelia smulkūs maitinimo elementai, vadinamosios tabletinės baterijos, kurios dažnai naudojamos žaisluose, nuotolinio valdymo pultuose, ausinėse ar kituose smulkiuose elektronikos įrenginiuose. Jas prarijus, per labai trumpą laiką gali išsivystyti sunkūs cheminiai stemplės ir virškinamojo trakto nudegimai, galintys sukelti ilgalaikes pasekmes ar net kelti pavojų gyvybei. Taip pat galima užspringimo baterijomis rizika, o pažeistos baterijos gali išskirti toksiškas chemines medžiagas.

Be to, atkreipiame dėmesį, kad netinkamai laikomi ar pažeisti elektronikos prietaisai su baterijomis gali kelti ir elektros saugos riziką – perkaitimą, trumpuosius jungimus ar net gaisro pavojų. Ši informacija  ypač aktuali vienkartinių elektroninių cigarečių vartotojams  ir gyventojams, kurie naudoja prietaisus su integruotais ličio jonų elementais.

PSO: elektronikos atliekos ypač pavojingos vaikams

Pasaulio sveikatos organizacija savo publikacijose aiškiai pabrėžia, kad elektronikos atliekos kelia nepaprastai didelę riziką vaikams, nes jų organizmas vis dar vystosi, o pačių vaikų tipinis elgesys  (daiktų lietimas, dėjimas į burną) didina dar labiau pavojų jų sveikatai.

„Netinkamai tvarkomos elektronikos atliekos, ypač jų toksiški komponentai, kelia didelį pavojų vaikų sveikatai, nuo nervų sistemos pažeidimų iki kvėpavimo sutrikimų ir ilgalaikių chroniškų ligų“, – pabrėžia Pasaulio sveikatos organizacija.

PSO duomenimis, vaikų neatsargus elgesys su elektronikos atliekose esančiomis pavojingomis medžiagomis gali būti siejamas su:

• nervų sistemos vystymosi sutrikimais,
• elgesio ir mokymosi problemomis,
• kvėpavimo sistemos pažeidimais,

Taip pat pastebimas neigiamas poveikis vaisiaus raidai nėštumo metu.

Elektronikos prietaisai kasdienybėje. Kada jie tampa atliekomis

Elektronika ir jos prietaisai žmogų lydi nuo pat mažiausių dienų. Kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje naudojami elektroniniai žaislai, kūdikių stebėjimo kameros, garso auklės ar naktinės lemputės. Vaikams augant, jų kasdienybėje atsiranda planšetės, išmanieji laikrodžiai, žaidimų konsolės. Vyresniame amžiuje elektronikos spektras dar labiau išsiplečia – naudojami kompiuteriai, televizoriai, mobilieji telefonai, buities ir namų prietaisai, taip pat sveikatai ir sportui skirti įrenginiai. Dėl nuolatinio ar dažno naudojimo elektronikos prietaisai dėvisi, genda, reikalauja tinkamos priežiūros, remonto, o visiškai sugedę – atsakingo ir saugaus šalinimo.

„Elektronikos atliekos nėra paprastos šiukšlės, jos turi būti tvarkomos atsakingai ir perduodamos tik į tam skirtas surinkimo vietas“, – pabrėžia Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas. Pasak jo, netinkamai išmesti ar namuose ilgai laikomi sugedę elektronikos prietaisai gali kelti pavojų tiek aplinkai, tiek žmonių saugumui. Todėl itin svarbu, kad gyventojai žinotų, kur ir kaip tinkamai atsikratyti nebereikalingos elektronikos. „Kiekvienas gyventojas gali prisidėti prie saugesnės aplinkos, pasirinkdamas atsakingą elektronikos atliekų tvarkymą“, – teigia L. Ivanauskas.

Visiškai sugedę elektronikos prietaisai turi būti šalinami tik specialiuose, elektronikos atliekoms skirtuose konteineriuose. Stambiagabaritės elektronikos atveju EPA komanda nemokamai atvyksta į gyventojų namus, išneša ir išveža nebereikalingus prietaisus. Tuo tarpu smulkiąją elektroniką be vargo galima priduoti daugelyje prekybos centrų, bibliotekų ar kitų įstaigų, kur įrengti specialūs surinkimo konteineriai. Tokie sprendimai leidžia gyventojams patogiai ir atsakingai atsikratyti elektronikos atliekų, prisidedant prie aplinkos apsaugos.